-
Knygnešys V. Čižauskas darbavosi
Vainutos parapijoje, Bartininkų valsčiuje. Jis gabendavo knygas iš
Prūsų ir pristatydavo jas Kvėdarnos, Šilalės, Varnių, Kražių,
Rietavo ir Plungės škaplierninkams. Per daugelį metų atgabeno į
Lietuvą tūkstančius knygų ir laikraščių.
Visi žandarai žinojo, kas jis per
paukštis. Būdavo, pamatys jį kur einantį su ryšuliu, ims gaudyti, o
Čižauskas lyg į žemę būtų prasmegęs. Apie jį net legendos ėmė
plisti. Policija ėmė net tikėti, kad jis - neaprastas žmogus, o
raganius, galįs apdumti akis, galįs pavirsti šunimi ar kokiu kitokiu
gyvuliu, galįs pasidaryti nematomas ir kt. Valdžia buvo paskyrusi
didelę dovaną tam, kuris jį gyvą ar negyvą pagaus.
Pasienyje Čižauskas žinojo kiekvieną
takelį, kiekvieną kupstelį. Visi knygnešiai jį gerbė už
nepaprastą drąsą, patvarumą, didelį pasiaukojimą, duoto žodžio
išlaikymą, ypač už teisingumą.
Kartą jis su draugu Bytautu nešė per
sieną didelius ryšulius, girioje nuklydo prie „kardono”. Juodu
greit suprato padėtį, bet buvo jau per vėlu.
Jo draugui pavyko pabėgti, o Čižauską
visi šokosi vytis norėdami sugauti. Tais metais valdžia jau buvo
leidusi šauti į kontrabandininkus. Nepasitikėdami, kad sugaus, visi
paleido į jį kulkas. Čižauskas pasileido bėgti ir būtų
ištrūkęs, tik matyti, baigėsi jo jėgos, tad krito kniūbščias į
bulvieną ir apalpo. Didelis sunkus knygų nešulys, prisirištas prie
nugaros, užkrito ant galvos, prislėgė galvą prie purios molynės ir
užtroškino. Lavoną rado po kelių dienų vietiniai žemaičiai.
