Knygnešys Feliksas Petravičius

 

Gimė 1858 m. rugpjūčio mėn. 15 d. Staniškės k., Luokės apyl.,
Telšių r. 1932 m. spalio mėn. 14 d. Raudėnų k., Raudėnų a., Šiaulių r.

Gimė nusigyvenusių bajorų žemaičių šeimoje. Tėvai nuomojo žemę iš dvarininko. Jaunystėje tarnavo pas ūkininkus. Vedęs gyveno kartu su tėvais jų samdomame ūkyje Dūseikiuose (Telšių r. ). Draudž. spaudą pradėjo platinti 1881 m. Gaudavo iš B. ir P. Repšaičių Žemaičių Kalvarijoje ir iš V. Stončiaus, gyv. buvusiame Repšaičių k., Kulių vlsč. Susipažino ir artimai bendradarbiavo su knygnešiu D. Bubėnu. 1883 m. su juo pirmą kartą nuėjo į Tilžę. Daugiausia gabendavo religinio turinio spaudinius, taip pat elementorius, kalendorius. 1891 m. lapkričio 24 d. vos tik jam parvažiavus į namus Dūseikiuose policija padarė kratą. Rado 1004 egz. spaudinių lietuvių, lenkų ir prancūzų kalbomis. Kvotos metu pavyko nemažai sužinoti apie jo, kaip knygnešio, veiklą ir bendradarbiavimą su D. Bubėnu. 1892 m. spalio 7 d. caras patvirtino bausmę: 4 mėn. kalėjimo ir 2 m. tremties iš "Šiaurės Vakarų krašto", laikant griežtoje policijos priežiūroje. Pasirinko Rygą, tačiau ten negyveno, grįžo į namus ir kartu su D. Bubėnu vėl platino draudž. spaudą. Gabendavo dideliais kiekiais. Turėjo išbandytą nuolatinį maršrutą: iš Tilžės traukiniu iki Rimkų stoties ir vežimu iki pasienio. Per sieną pernešdavo buvusio Gudiškės dvaro darbininkai ir atveždavo knygnešiams į namus. 1898 m. lapkričio 5 d. sargybiniai užklupo nešančius spaudą valstiečius. Kvotos metu išaiškėjo, kad knygos priklauso F. Petravičiui. Prasidėjo paieškos, gaudynės. Abu su D. Bubėnu pasitraukė į Mažąją Lietuvą ir ten gyvendami slapta gabeno draudž. spaudą. Į knygnešystę buvo įtraukęs ir savo sūnų Kazimierą, vėliau tapusį kunigu. 1901 m. lapkričio 22 d. areštavus D. Bubėną, vienas pats tęsė spaudinių gabenimą. Bet 1903 m. lapkričio 14 d. atėjusį su spaudiniais į Lietuvą, skundėjams padedant, pasienio sargybiniai areštavo. Išlaikė Tauragės kalėjime apie 10 mėn. Neradę pakankamai įkalčių, iš kardomojo arešto paleido. Vieneriems metams išsiuntė į Rygą, bet ir vėl iš tremties pabėgo; vietoj jo policijoje registruodavosi jo pažįstamas. Tuo metu spaudos draudimas jau buvo panaikintas. Nuo 1928 m. sausio 1 d. gaudavo 75 Lt knygnešio pensiją.

 

Lit. : LE(B). -T. 22.-P.400;  Merkys V. DLSK. -P. 303-304; Tyla A. Du Žemaitijos knygnešiai // Bibliotekų darbas. -1987. -Nr. 5. -P. 33-34; Merkys V. KL. -P. 209, 355. Balčiūnas K. Knygnešiai // Kibirkštis (Plungė). -1978. -Rugp. 24; Ivoncius A. Feliksas Petravičius // Kai kurie Žemaičių knygnešiai. -Ubiškė, Telšiai, 1981-1997. -P. 20-21. (Rankr. ).

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.