<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    

 

Knygnešys Juozas Baranauskas

Gimė 1862 m. rugpjūčio mėn. 20 (8) Čižiškių k., Sudeikių a., Utenos r.  Mirė 1928 m. sausio mėn. 21 d. ten pat. Palaidotas Užpalių mstl. (Utenos r.) kapinėse

 

Juozas Baranauskas. Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Mokėsi Užpalių pradinėje rusiškoje mokykloje. Iš mažens mėgo skaityti knygas. Brolis Alfonsas, tarnaudamas kariuomenėje, pakvietė į Kauną ir supažindino su vietos knygnešiais, iš kurių sužinojo, kaip gauti draudž. lietuviškos spaudos.  Gabenti draudžiamąją spaudą ragino ir Užpalių klebonas, kuris vėliau jį rekomendavo J.Tumui, kaip patikimą knygnešį. Buvo drąsus, sumanus. Į Mažąją Lietuvą, Kauną, vėliau į Garšvius važiuodavo vežimu, įtaisęs dvigubą dugną. Kartu dažnai važiuodavo knygnešys J.O.Širvydas iš kaimyninio Jūžintų vls. Kelis kartus yra praradęs arklius, vežimą ir knygas. Pats spėdavo pasprukti. Parsigabentų knygų namuose nelaikydavo. Slėpdavo medžių drevėse, duobėse. Slėptuvių turėjo sesers Anelės sodyboje Bikūnuose ir pas kt. kaimynus. Susikūrus Garšvių knygnešių dr-jai, tapo jos bendradarbiu. Spaudos parsiveždavo iš Garšvių. Kartais atveždavo J.Bielinis arba K.Ūdra. Po draugijos likvidavimo vėl pradėjo keliauti į Tilžę. Imdavo knygų iš J.Sakalausko Viduklėje. Užmezgė ryšius su sediečiu knygnešiu V.Norkumi ir kt. Platindavo pats - išvežiodavo arba išsiųsdavo paštu, taip pat perduodavo kitiems knygnešiams. Yra vežęs laikraščių į Mogiliovą. 1898 žiemą uriadnikas su žandarais, ieškodami Čižiškių sodžiuje slapto “bravoro”, rado jam priklausantį ryšulį su knygomis, laiškais, sąskaitomis. Pagal vieną iš laiškų išaiškino ryšius su Jurgiu Baranausku. Abu areštavo (Juozą - 1898.IV.14), pasodino į Zarasų kalėjimą ir užvedė bylą. Be jų, toje pačioje byloje dar buvo kaltinami 7 žmonės: giminės ir bendradarbiai - M.Maliauka, M.Šiaučiūnas ir kt. 1899.VI.2 caras patvirtino bausmę - 3 metams ištremti į vieną iš Rusijos gubernijų. Pasirinko Odesą. Pasibaigus tremčiai liko dirbti Pliatorovo kartono fabrike. Į Lietuvą grįžo 1910. Atsiėmė dalį tėvo ūkio ir vertėsi žemdirbyste. Prieš II-jį pasaulinį karą Užpaliuose buvo jo vardu pavadinta gatvė. Nuo 1928.I.1 gaudavo 75 Lt knygnešio pensiją.

Atmintinos vietos ir paminklai: kapas Užpalių kapinėse; J.Baranausko gatvė Užpaliuose.

Literatūra:
LE(K).-T.2.-P.191; LE(B).-T.2.-P.191; Merkys V. DLSK.-P.48; Merkys V. KL.-P.194, 213, 233, 258; Tyla A. Garšvių knygnešių draugija.-V.,1991.-P.9, 12, 14, 41, 43, 72, 84-90, 92, 94, 95; Liulevičius V. Užpalių knygnešiai // Rytas.-1929.-Vas.6.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės 
knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.