<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    


Knygnešys Juozas Miliauskas
 
Gimė 1845 m. kovo mėn. 24 (12) d. Galnės k., Vainuto a., Šilutės r. Mirė 1937 m. sausio mėn. 21 d. Šiauliuose. Palaidotas senosiose kapinėse

 

 
Tėvai - bežemiai bajorai, gyveno pas gimines kaip kampininkai. Anksti mirus tėvams, juo rūpinosi giminės ir vyresnysis brolis kun. Aleksandras. Mokėsi Vainuto parapijinėje mokykloje, Šiaulių Juozas Miliauskas. Nuotrauka iš B. Kaluškevičiaus archyvo gimnazijoje. Būdamas 4-oje klasėje, įsitraukė į 1863 m. sukilimą. Sukilimui silpstant, 1864 m. pasidavė ir buvo amnestuotas. Iki 1872 m. dvaruose
ruošė vaikus stoti į gimnaziją. 1872 m. atvyko į Rygą ir įsidarbino policijoje kvartalų prižiūrėtoju. 1881 m. dalyvavo įteigiant Rygos lietuvių dainų mėgėjų draugiją "Aušra". Atvažiavęs J. Šliūpas sutarė su juo, kad 1883 m. pradėjus eiti "Aušrai" atsiųs jam į Rygą apie 150 egz. vokuose su prenumeratorių adresais. "Aušrą" atsiųsdavo J.Antanavičius, M. Katkus bei kiti knygnešiai. Gautą laikraštį siųsdavo į Kijevą, Astrachanę, Tobolską ir kitur. Rygoje buvo 3-4 prenumeratoriai. Siųsdavo arba perduodavo ir į Lietuvą. Tapo vienu svarbiausių "Aušros" ir jos kalendorių platintoju. Pats rašė "Aušrai" eilėraščius, pasirašydamas Juozapo MIGLOVAROS slapyvardžiu. Vėliau rašė ir į kt.laikraščius. 1883 m. pabaigoje išleido rankraštinį literatūrinį žurnalą "Rašliavos Paštas", parašytą lenkų ir lietuvių kalbomis mokykliniame 24 psl. sąsiuvinyje. Iš viso keturi straipsniai, vienas iš jų - S. Didžiulio, parašytas lietuviškai, pasisakantis prieš kirilicos vartojimą. 1884 m. Tilžėje išleido eilių rinkinį "Iivaires eilas. Pirmas pluuksztas".
1880 m. buvo pradėjęs rašyti lietuvių kalbos gramatiką. 1885 m. atvažiavo į Šiaulius dirbo policininku, notaro raštininku, buhalteriu ir kt. 1895 m. kaltintas "Atgajos" draugijos byloje - pas M. Slančiauską, vieną iš draugijos narių, rado jo laiškų. Per kratą bute aptiko sąsiuvinių su eilėraščiais, taip pat draudž. lietuviškos spaudos. 1895 m. spalio mėn.10 - 28 dienomis paskirtas kardomasis areštas Šiaulių kalėjime. Dėl caro 1896 m. gegužės mėn. 14 d. manifesto nuo bausmės atleistas. Būdamas monarchistinių pažiūrų manė, kad kultūros kėlimo reikalui galima panaudoti ir kirilicą, rūpinosi išleisti kirilica keletą knygų, tris elementorius. Nuo 1928 m. sausio mėn. 1 d. paskirta 150 Lt pensija, kaip tautinės sąmonės žadintojui ir rašytojui.
Atmint. vietos ir paminklai: kapas ir antkapinis paminklas.
Lit.: LE(B).-T.18.-P.464-465; Merkys V. DLSK.-P.267-268; Merkys V. KL.-P.84, 139, 223, 224, 234, 252-254, 262; LB.-T.2.-D.1.-P.809.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą
 „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.