<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    


Knygnešys Juozas Sakalauskas
 
Gimė 1864 m. balandžio mėn. 17 d. Guikalių k., Nemakščių a., Raseinių r. Mirė 1950 m. sausio mėn. 28 d. Trakiškių k., Viduklės a., Raseinių r. Palaidotas Viduklės kapinėse.
 

 

 
Jaunystėje tarnavo pas ūkininkus. Pats pramoko skaityti ir rašyti. Meilę ir pagarbą lietuviškai knygai jam įskiepijo Viduklės vikaras F.Rudokas. Pramokęs knygrišystės, persikėlė gyventi į Viduklę. Neįrištų knygų gaudavo iš knygnešio S. Neteckio. Įrištas parduodavo spaudos platintojams. Dėl policijos persekiojimo po poros metų persikėlė į netoliese esantį Kanopėnų kaimą. 1886 m. rugsėjį kartu su S. Neteckiu pirmą kartą nuvyko į Prūsiją ir parsigabeno draudž. spaudos. Vos tik grįžusį aplankė J. Bielinis. Paragino mesti knygrišystę ir pradėti gabenti bei platinti spaudą. Tapo knygnešiu profesionalu. Niekas šiandien nesuskaičiuos, kiek kartų ėjo ar važiavo per sieną į Prūsiją. Buvo vienas iš pagrindinių Garšvių knygnešių draugijos narių. Į Garšvius K.Ūdrai veždavo beveik kas mėnesį po du vežimus spaudos. Palaikė ryšius su daugeliu žymių Žemaitijos knygnešių. Policija įtarė ir 1888 m. pirmą kartą kratė namus, bet nieko nerado. 1896 m. pavasarį, vežant spaudą į Garšvius, buvo sulaikytas. Palikęs arklį ir vežimą spėjo pabėgti. Bet netrukus areštavo ir iki gegužės pabaigos taikė kardomąjį areštą Panevėžyje. 1896 m. rugpjūčio mėn. 25 d. Viduklėje vėl buvo suimtas ir po dviejų savaičių ištremtas
3 m. į Mogiliovą. Čia gyveno ir daugiau lietuvių. Organizavo jiems spaudos pristatymą. 1899 m. rugpjūtį baigėsi tremtis. Grįžęs vedė Boleslovą Kubilinskaitę. Iš žmonos kraičio Trakiškių k., netoli Viduklės, nusipirko 15 ha žemės ir pradėjo ūkininkauti. Draudž. spaudos gabenimo ir platinimo neatsisakė. Lietuvoje išvežiodavo pats. Nuveždavo ir į Rusijos miestus arba siųsdavo paštu. Nuo 1903 m. pristatydavo rusišką literatūrą Petrapilio ir Maskvos socialdemokratams. 1901 m. vasarą, 1903 m. ir 1904 m. kovo mėn. namuose labai kruopščiai buvo daromos kratos. Nepriklausomybės metais buvo renkamas į valsčiaus tarybą, bažnyčios komitetą. Nuo 1929 m. sausio mėn. 1 d. paskirta 30 Lt knygnešio pensija. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir 1930 m. – Vytauto Didžiojo ordino 2-jo laipsnio medaliu.
Memor. vietos ir paminklai: gyv. namas Trakiškių k.
Lit.: LE(B).-T.26.-P.30Q; LCVA.- F.391.-Ap.8.-B.540; tas pats: Stravinskas A. Išsaugokime
jų atminimą // Mūsų kraštas.-1993.-Nr.2(3).-P.19. Merkys V. DLSK.-P.338; Tyla A. Garšvių
knygnešių draugija.-V.,1991,-P.ll-15, 21-23, 92-94.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą
 „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.