<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    


Knygnešys Jonas Kumetis 
 
Gimė 1861 m. liepos 7  mėn. (birželio mėn. 25) d. Mirončikų k., (buvęs), Seredžiaus a., Jurbarko r. Mirė 1949 m. kovo mėn. 15 d. Antkalnės k., Veliuonos a., Jurbarko r.
 
Vaikystėje mokėsi pas daraktorius. 1876 m. penkiolikmetį sūnų tėvas nuvežė į Seredžių mokytis vargonuoti. 1880 m. klebonas S. Paškevičius pakvietė J. K. į Veliuoną vargonininku. Čia tobulino muzikos žinias, mokėsi rašto. Jau kitais metais suorganizavo vyrų chorą. Mokė choristus pažinti Jonas Kumetis. Nuotrauka iš B. Kaluškevičiaus archyvo gaidas, taip pat lietuviškai skaityti ir rašyti. Choras dainavo Antano Juškos surinktas dainas ir giedojo jo kompozicijos giesmes. Kaip chorvedys dėl lietuviškų dainų buvo rusų valdžios persekiojamas. Pradėjo gauti draudžiamos lietuviškos spaudos. Atgabendavo dažniausiai garlaiviais (knygnešys Andrius Čižas ir kt.). Knygnešys iš Lukšių J.Antanavičius atveždavo maldaknygių ir kt. religinių knygelių. Sustodavo kitoje Nemuno pusėje. J. K. gavęs žinią apie atvežtą spaudą, plaukdavo jos pasiimti. Dar spaudos atgabendavo knygnešys iš Ariogalos Jonas Lukošius ir kt. Draudž. spaudos taip pat parūpindavo Kaune gyvenantis dėdė P.Kumetis. Policija konfiskuotas knygas atveždavo į Kauno apygardos teismą. Sargai ir kurjeriai atplėšdavo ryšulius, išsiimdavo knygų ir išparduodavo. Dėdė nupirkdavo knygų ir savo  sūnėnui Jonui. Iš JAV paštu jam atsiųsdavo "Vienybę lietuvninkų". Gautą spaudą slėpdavo saugiai įrengtoje slėptuvėje ant špitolės aukšto. Aplinkiniuose panemunės kaimuose turėjo po vieną ar du patikimus žmones, kuriems patikėdavo platinimą. Religinės spaudos nugabendavo ir į Kauno kunigų seminariją. Buvo skųstas policijai, kuri darė kratas, bet nieko nerado. Parašė nemažai straipsnelių (slapyv. Knisis, Kuisis) į "Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą" ir į kitus laikraščius. Bendradarbiavo su įžymiais to meto kultūros ir mokslo veikėjais: J. Jablonskiu, K. Jauniumi, M. Jankumi, prof. A. Pogodinu iš Petrapilio, Boduenu de Kurtene ir kt. 1905 m. išrinktas valsčiaus raštininku, į raštinės knygas įrašė pirmą protokolą lietuviškai. Atgavus spaudą rūpinosi vargonininkų gyvenimo pagerinimu, buvo vienu iš šv. Grigaliaus vargonininkų draugijos steigėjų. Garsėjo kaip žymus chorvedys. Nuo 1929 m. sausio mėn. 1 d. paskirta 50 Lt knygnešio pensija.
Atmint. vietos ir paminklai: kapas Veliuonos kapinėse. 
Lit.: LE(B).-T:13.-P.346-347;LCVA.-F391.-Ap.S.-B.54.-L.15;Tumas J.-Vaižgantas. Chorvedys 
ir knygnešys Jonas Kumetis // Knygnešys. -T.l (2 leid. 1938.).- P.157-163.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.