Martyno Jankaus muziejaus įkūrimo
idėja kilo XX a. aštuntame dešimtmetyje dabartiniam Vilniaus universiteto
profesoriui Domui Kaunui, Klaipėdoje daugelį metų gyvenančiam
fotožurnalistui Bernardui Aleknavičiui bei iš Klaipėdos krašto kilusiai
dailininkei Evai Labutytei. Tam sumanymui pritarė ir Šilutės rajono
kultūros skyrius.
M. Jankaus asmenybė ir jo veikla nebuvo paranki jokiai valdžiai - nei
vokiečiams, nei rusams. Priežastis ta, kad visą savo gyvenimą šis
žmogus pašventė lietuvybės puoselėjimui, Mažosios ir Didžiosios
Lietuvos sujungimui. Tuo tarpu okupacinės valdžios tikslas buvo
priešingas - nutautinti ir ištrinti iš pasaulio žemėlapio Lietuvą.
Apie 1970-uosius metus M. Jankaus atminimą buvo pabandyta prikelti iš
užmaršties. Tai pavyko padaryti rengiantis paminėti 1904 m. pirmą kartą
iš vokiečių į lietuvių kalbą išversto „Komunistų partijos
manifesto“ jubiliejų - manifestas buvo išspausdintas Bitėnuose, M.
Jankaus spaustuvėje. Čia buvo išspausdinta ir daugiau socialdemokratinių
leidinių - brošiūrų, atsišaukimų. Šios aplinkybės sudarė galimybę
pradėti išsamiau oficialiai domėtis Martynu Jankumi, jo veikla, atsargiai
iškeliant ir svarbiausius jo darbus: „Aušros“ administravimą,
knygnešystę, lietuvišką spaudą, „Gelbėjimo komiteto“ veiklą ir
kita.
Martyno Jankaus muziejus įkurtas 1981 m. Bitėnų pradinėje mokykloje.
Muziejaus statuso tuo metu jis dar neturėjo - muziejus tik kūrėsi. Tai
vietos gyventojus skatino domėtis M. Jankaus asmenybe, krašto istorija ir
po kruopelytę rinkti eksponatus. Tuo laiku muziejui vadovavo ir
kraštotyrinį darbą dirbo tos pačios mokyklos pradinių klasių mokytoja
Birutė Žemulienė.
 |
 |
 |
| M.
Jankus (centre) |
Senosios
spaustuvės. |
Bitėnuose, merdinčios M. Jankaus sodybos kieme (po karo sodyboje gyveno
įvairūs žmonės), prie 1946 m. sudegusio spaustuvės pastato, 1972 m.
buvo pastatytas G. Lauciaus paminklinis stulpas su varpu. Tai - didelio
darbo, kuris laukė atstatant spaustuvės pastatą, pradžia. Statybai
pinigus aukojo po visą pasaulį išblaškyti lietuviai, įvairios Lietuvos
organizacijos.
Numatytas atstatyti spaustuvės pastatas buvo suprojektuotas autentiškai
pagal žmonių pasakojimus ir išlikusias pastato nuotraukas. Daug naudingos
informacijos pateikė Bitėnų kaimo gyventoja E. Grigolaitytė-Kondratavičienė.
Jos šeima, kaip ir visos kitos bitėniškių šeimos, baigiantis Antrajam
pasauliniam karui, traukėsi į Vokietiją, bet ties Dancigu juos aplenkė
frontas ir Kondratavičiams teko grįžti namo. Iš Bitėnų Kondratavičių
šeima buvo išvežta į Sibirą. Po penkerių metų jiems buvo lemta
grįžti į tėvynę. E. Kondratavičienės prisiminimais remtasi atstatant
spaustuvę. Tuo metu M. Jankaus šeimos nariai, išskyrus du anūkus, jau
buvo mirę. Namo statybai pasitarnavo šeimyninės nuotraukos. Statyba vyko
ilgai. 1998 m. namas buvo užbaigtas. Į jį nutarta perkelti muziejaus
ekspoziciją. 1998 m. pabaigoje iš Šilutės miškų urėdijos gavus
lėšų, Šilutės baldų kombinate buvo užsakyti ekspoziciniai baldai
muziejui, kurie pagaminti pagal pakoreguotą V. Kybrauco projektą. 1999 m.
liepos mėnesį iš mokyklos pastato ekspozicija buvo perkelta į naująjį
pastatą M. Jankaus sodyboje.
Informaciją pateikė Martyno Jankaus
muziejus
Nuotraukos iš muziejaus rinkinių
