<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    


Knygnešė Petronėlė Lietuvninkienė 

Gimė 1845 m. Suvalkijos gub. Mirė 1934 m. gruodžio mėn. 26 d.  Marijampolėje.

 

 
Kilusi iš valstiečių. Knygnešio Jurgio Lietuvninko žmona. Gyveno Marijampolėje iš Paupalienės nuomojamame bute (Šiaulių 5/b). Vyras, dirbdamas pašto vežėju, draudžiamąją spaudą parveždavo iš petronėlė Lietuvninkienė su vyru Jurgiu. Nuotrauka iš B. Kaluškevičiaus archyvo Vilkaviškio. Toliau ją tvarkydavo, skirstydavo ir perduodavo knygnešiams žmona Petronėlė. Taigi ji buvo šios spaudos ekspeditorė. Spaudą platino nuo 1890. Kartais gautose siuntose J. Kanclerio jau būdavo nurodyta, kam perduoti siunčiamą draudž. spaudą. Vėliau, įsikūrus "Sietyno" draugijai, buvo šios  draugijos bendradarbe ir nurodymus apie spaudos paskirstymą ir perdavimą gaudavusi iš draugijos vadovų. Didžiausios spaudos siuntos būdavo perduodamos į Pilviškius. Į Kalvariją nuveždavo pašto vežėjas J. Žilinskas, į Prienus - knygnešys iš Ingavangio (Prienų r.) J. Laukaitis, į Bartninkus - I. Klimavičius. Turėjo ryšių su Alytaus, Zapyškio ir kt. vietų knygnešiais. Iš jos spaudą imdavo ir vietiniai knygnešiai, platintojai J. Luobikis, A. Smalenskas ir kt. 1897 m. žandarai susekė "Sietyno" draugiją. K. Grinius nurodo, kad kontrabandininkas A. Marcinkevičius įskundęs J. Lietuvninką, kaip savo konkurentą (kn."Atsiminimai ir mintys"). 1897 m. kovo mėn. 4 d. per kratą namuose surado du didelius maišus lietuviškos spaudos, taip pat jos užrašų knygelę su knygų platinimo apskaita ir nežinomo asmens laišką, nurodantį, kad prekiaujant spauda, nesivaikytų pelno. Areštuojama pasipriešino žandarams ir už tai jų buvo sumušta. 1897 m. kovo mėn. 10 - liepos mėn. 21 d. paskirtas kardomasis areštas Plocko kalėjime (vyrui - Kalvarijos kalėjime), paskui buvo paleista už 200 rb. užstatą. 1899 m. lapkričio mėn. 3 d. caro paliepimu abu su vyru nubausti po 6 mėn. kalėjimo ir 2 m. tremties. Pasirinko Žitomirą, Volynės gub. Po kiek laiko į čia pažįstami atvežė ir dukteris - Petronę (15 m.) ir Juzę (10 m.). 1901 m. leista grįžti į Vilnių, bet buvo policijos prižiūrima. Po karo grįžo į Marijampolę. 1928 m. apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Nuo 1931 m. birželio mėn. 1 d. gaudavo 40 Lt knygnešės pensiją.
Lit.: LVOA. - F.3377.-Ap.lO.-B.252.-L.l-3 [Lietuvninkaitės [dukters Juzės] atsiminimai...]; LCVA.-
F.391.-Ap.8.-B.54.-L.23, tas pats: Stravinskas A. Išsaugokime jų atminimą. // Mūsų kraštas.-
1994.-Nr. 1(4).-P.8; LE(B).-T.16.-P.91; Širvinskas J. Marijampolės ir jos apylinkės knygnešiai//
Knygnešys.-Tl (1938 leid.).-P.280-281; T2.-P.232-233, 243, 259; Merkys V. DLSK.-P.230-231;
Merkys V. KL.-P.270-271.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą
 „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.