M. MURAVJOVO „GARBEI IR ATMINIMUI“

             „Aš ne iš tų, kuriuos karia, aš iš tų, kurie karia".

 

        Liūdnai pagarsėjęs XIX a. Lie­tuvos budelis, generalgubernato­rius M. Muravjovas, dėl jo vyk­dytos teroro politikos buvo smer­kiamas ir daugelio savo amžinin­kų. Carinis ideologas, žurnalo „Moskovskije viedomosti" leidė­jas M. Katkovas Maskvoje, an­glų klube, 1863. II. 08  M. Muravjovo garbei suruošė iškilmingus pietus, į kuriuos buvo pakviestas ir poetas. . . Nekrasovas. Per pietus jis perskaitė M. Muravjovo garbei garsiąją „Odę", kuri sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą. A. Gercenas savo „Kolokole" šiuos pietus pava­dino „Kanibališkais". Kalėjime laukiantis mirties bausmės už pasikėsinimą prieš carą buvęs Maskvos universiteto studentas D. Karakozovas buvo sukrėstas šiuo poeto   Nekrasovo poelgiu.

      Nekrasovo literatūros tyrinė­tojai teigė, kad „Odės Muravjo­vui" tekstas nežinomas. Tačiau 1898 m. Vilniuje išleisto­je     A.   Turcevičiaus   knygelėje skelbiamas šis eilėraštis:

                            Бокал  заздравный поднимая,

                            Еще раз выпить нам пора.    

                            Здоровье миротворца края

                            Так много-ж лет ему... Ура!

                            Пускай клеймят тебя позором

                            Надменный  Запад и враги.

                            Ты мощен Руси приговором.

                            Ее ты славу береги!

                            Мятеж прошел, крамола ляжет.

                            В Литве и Жмуди мир взойдет;

                            Тогда и самый враг твой скажет:

  Велик твой подвиг...и вздохнет.

  Вздохнет, что, ставши сумасбродом,

  Забыв присягу, свой позор,

  Затеял с доблестным народом

                            Поднять давно решенный спор.

                            Нет, не помогут им усилья

                            Подземных их крамольных сил.

    Зри! Над тобой, простерши крылья,

    Парит  архангел  Михаил!

 

Ро 1863 m. sukilimo ir lietu­viškos spaudos uždraudimo M. Muravjovas neilgai šeimininkavo Lietuvoje, išvyko į savo dvarą prie Peterburgo, tačiau jo atsi­minimas Lietuvoje pasiliko il­gam, tiesa, nevienodas. . . Po jo mirties 1866. 08. 26 per laidotuves prie kapo duobės buvo pers­kaitytos šios eilutės:

Бессмертный же

останется во век. Здесь на Литве,

как русское начало

 

Ačiū Dievui, nuo Muravjovo laikų Lietuvoje buvo ne tik jo politikos vykdytojų — rusų, bet ir A. Gerceno „Kolokolo" įk­vėptų rusų, kartu su lietuviais siekusių laisvesnio gyveniimo. Yra jų ir dabar.

Gediminas ILGŪNAS

                                        Iš: Knygnešių Krivulė NR. 2, 1989 04 26