Enzys Jagomastas gimė 1870 m. kovo 22 d. Lumpėnų kaime, Pagėgių apskrityje. Lumpėnuose prabėgo jo vaikystė, čia lankė mokyklą. Ją baigęs, 1884 m. rudenį jis persikėlė į Tilžę ir Otto Mauderodės spaustuvėje pradėjo mokytis spaustuvininko amato. Kartu ruošėsi eksterno egzaminams, svajojo apie mokytojo darbą, bet neturėjo tam sąlygų. Besimokydamas spaustuvininko amato, skaitė lietuviškas knygas, laikraštį "Aušra", buvo Tilžėje leisto lietuviško laikraščio "Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1890-1896) atsakinguoju redaktoriumi. Savo lėšomis išleido Maironio poemą "Tarp skausmų į garbę" (1895) ir tapo pirmuoju jos leidėju. Be to bendradarbiavo ir "Naujojoje lietuviškoje ceitungoje". Panaudojęs žmonos kraičio dalį ir savo santaupas 1896 m. Tilžėje, Aukštojoje g-vėje Nr. 78 įkūrė spaustuvę - leidyklą "Lituania". Čia leisti lietuviški laikraščiai: "Laukininkas", "Svečias", "Naujasis Tilžės keleivis", jo priedas "Keleivio draugas", "Lietuviškas laiškas", "Aušra“, "Namų prietelius", ir kiti periodiniai leidiniai.

            1914 m. Jagomasto spaustuvėje buvo spausdinami net trys Prūsų lietuvių laikraščiai:

 PAGELBA - mėnesinis "Sandoros" draugijos leidinys protestantiškos tikybos reikalams.

SAVAITRAŠTIS -savaitinis keturių puslapių, spausdinamas lietuvių ir vokiečių kalbomis, informacijos ir grožinės literatūros laikraštis.

VARPAS - mėnesinis žurnalas, skirtas politikos ir pasaulėžiūros klausimams nagrinėti.

 

Be laikraščių E.Jagomastas spausdino nemažai knygų: V.Kalvaičio "Prūsų lietuvių dainos" (1905), J.Gabrio "Skaitymų knyga mažiems ir dideliems" (1908), A. Baranausko "Anykščių šilelis" (1921), J.Šlapelio "Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis" (1921) bei kitas.

E.Jagomasto namai ištisus dešimtmečius buvo Prūsijos lietuvių būrimosi centras. Jų reikšmė nesumažėjo net tuo metu, kai spauda jau buvo atgauta. Pats E.Jagomastas aktyviai reiškėsi "Birutės", Tilžės lietuvių giedotojų, lietuvių literatūros draugijų veikloje. Garsėjo ir kaip aistringas bibliofilas, surinkęs unikalių lietuviškų spaudinių rinkinį. Jo asmeninė biblioteka tapo savotišku lietuvių raštijos muziejumi, kurį lankė ne tik Tilžės inteligentai, bet ir miesto svečiai. Jis bendradarbiavo rengiant "Lietuvių kalbos žodyną", rinko jam medžiagą Tilžės apylinkėse, platino J.Balčikonio atsiųstą "Paaiškinimą žodžių rinkėjams", siuntė žodyno redakcijai spaudinius kaip šaltinius.

I-mojo pasaulinio karo metais, Lituanikos komiteto Šveicarijoje prašomas, E.Jagomastas knygomis aprūpino Vokietijoje esančius lietuvių belaisvius ir internuotus civilius gyventojus.

Jis kartu su šeima dalyvavo choruose, vaidinimuose, ruošė liaudies dainų rinkinius, knygeles ir kalendorius.

1941 m. pradžioje hitlerininkai pareikalavo, kad Jagomastai paliktų Tilžę per 24 val. Jo spaustuvė ir joje sukrautos knygos bei kitas turtas buvo konfiskuotas.

        Į Lietuvą Enzys Jagomastas atsikėlė su žmona Morta Jurgelaityte -Jagomastiene (g. 1874 m.), vaikais Dovu, Jurgiu, Ona Jagomastyte - Vilmantiene ir žentu Emiliu Vilmantu - Meklenburgu.

            Ona Vilmantienė  šešiolika metų buvo "Naujojo Tilžės keleivio" redaktorė. 1936 m. vokiečių valdžiai atėmus redaktorės teises, bendradarbiavo Klaipėdos regiono spaudoje, ruošė paskaitas prūsų lietuviams. Atvykusi į Lietuvą, dirbo Mokslų Akademijoje, vyras Emilis parašė knygutę "Prūsų Lietuva ir jos suvokietinimas", paruošė rinkinį "Mūsų dainos“.

Jagomastų sūnus Jurgis, jau 1937 m., baigęs Tilžės Valstybinę gimnaziją, persikėlė gyventi į Lietuvą, mokslus tęsė  humanitarinių mokslų fakultete ir dirbo Universiteto  bibliotekoje.

Dovas Jagomastas, gimęs 1904 m. Tilžėje, mokslus tęsė Kauno I - je gimnazijoje, Lietuvos Universitete, dirbo Finansų Departamente buhalteriu, Lietuvos Telegramų agentūroje. Nuo 1941 08 paskirtas Vilniaus Liaudies Universiteto Vokiečių kalbos kursų lektoriumi. Iš jo pareikalauta pristatyti smulkų gyvenimo aprašymą vokiečių kalba.

 Jagomastai ir vėl atsidūrė gestapo akiratyje. Okupantai neužmiršo Jagomastų tautinės veiklos, surado ir 1941 m. rugpjūčio 23 d. sušaudė Paneriuose.

 

                                           ALGIS KAROSAS     Panerių muziejaus muziejininkas