Jonas Basanavičius I

 

JONAS BASANAVIČIUS
 
 
 
„KOVOTI  IR  BUDĖTI“
 
Jonas Basanavičius grįžo į tėvynę, nes žinojo, kad reikalingas Lietuvai. Užsienio laikraščiuose perskaitė apie naujausius įvy­kius carinėje Rusijoje. Po 40-ies metų, 1904-aisiais, Lietuvai grąžintas raštas lotynų rai­dėmis. Rusija pralaimėjo karą su Japonija 1905 metais. Imperijos viduje — ypač jos didžiuosiuose miestuose Maskvoje, Peterburge — inteligentai, demokratai reikalavo pertvarkymų. Revoliucinės nuotaikos, cari­nės imperijos skilimo pradžia atrišo rankas ir lietuviams.
            ...Apsistojęs viešbutyje, Jonas Basanavi­čius kitos dienos rytą nuskubėjo į laikraščio „Vilniaus žinios" redakciją. Susitiko lietuvių veikėjus Gabrielių Landsbergį, Joną Kriaučiūną ir kitus. Pasimatė su jais, pasikalbėjo ir kartu pietavo Petro Vileišio draugijoje. Pavakare, vaikščiodamas Žvėryne Neries paupiu, mąstė apie veiklos planą. Pirmiausia Jonas Basanavičius nusprendė sušaukti lietu­vius į Vilnių. Geidė sužinoti jų nuomonę apie   Lietuvos  ateitį,   rūpesčius,   nuotaikas.
            ųjų rudenį į Vilnių suvažiavo apie 2000 lietuvių iš Lietuvos ir įvairių Rusijos vietų. Didžiajam Vilniaus seimui pirminin­kavo Jonas Basanavičius. Visus seimo daly­vius vienijo bendras tikslas — siekti politinio ir kultūrinio savarankiškumo. Vilniaus gene­ralgubernatoriui Liubimovui buvo pranešta, kokie susirinkusiųjų norai. Po seimo keli aktyviausi nariai buvo suimti, kitų butuose padaryta krata. Jono Basanavičiaus žandarai nelietė: jis tuo metu tebeturėjo Bulgarijos pasą.
            Jonas Basanavičius tarsi pamiršo savo ligas. Jis daug padarė įkuriant Lietuvių Mokslo Draugiją. Tai buvo jo svajonė iš jaunystės laikų. Dar 1882-aisiais jis rašė, kad tokia draugija būtina lietuvių kalbos teisėms ginti: „Jei kalba išliks gyva, išliks ir Lietuva".
Daktaro bendraminčiai Mažojoje Lietuvoje 1885 metais įkūrė „Birutės" draugiją, 1886-aisiais pradėjo veikti „Lietuviškoji Mokslo draugystė Amerikoje". Tik Didžioji Lietuva kol kas neturėjo vienijančio mokslo ir kultūros centro. Dar Bulgarijoje Jonas Basanavičius parašė būsimosios draugijos įstatus. Po daugelio metų, 1907-ųjų vasario 28 dieną, parengtieji įstatai buvo patvirtinti. Jonas Basanavičius sulaukė dienos, kai (tų pačių metų) balandžio 7-ąją įvyko Lietuvių Mokslo Draugijos steigiamasis susirinkimas. Jonas Basanavičius vienbalsiai išrinktas Lietuvių Mokslo Draugijos pirmininku. Draugija suvienijo bendram darbui daugumą lietuvių mokslininkų, švietėjų, rašytojų, inteligentų. Iš pradžių draugijos narių buvo 86. Vėliau padaugėjo. Draugijos nariais pakviesti ir kitataučiai: vokietis prof. Adalbertas Becenbergeris iš Karaliaučiaus, rusai prof. Filipas Fortunatovas, prof. Alek­sejus, Šachmatovas, latvis prof. Eduardas Volteris, lenkas prof.  Boduenas de Kurtenė — kone visi iš Petrapilio. Lietuvių Mokslo Draugija (LMD) numatė ginti lietuvių kalbos teises, rinkti tautosaką, etnografiją — visa, kas reikalinga lietuvių mokslui, kultūrai ir švietimui.
        Jonas Basanavičius iš Varnos parsisiųs­dino į Vilnių brangiausią turtą: 30 dėžių rankraščių ir knygų. Kruopščiai rinktą ir saugotą turtą perdavė LMD. Pirmininko pavyzdžiu tą patį padarė ir kiti draugijos nariai — kun. Juozas Tumas, prof. Eduar­das Volteris... Per trumpą laiką susikaupė daugybė paveikslų, žurnalų, knygų, rankraš­čių, nuotraukų, archeologinių vertybių — žalvario papuošalų, ginklų, monetų ir t.t. Tik kur viską padėti? LMD neturėjo pa­talpų, o nusipirkti jų negalėjo, nebuvo lėšų. LMD nariai pritarė kunigo J. Žiliaus min­čiai: vykti į užjūrį pas Amerikos lietuvius rinkti aukų Tautos Namams. Nuspręsta, kad turėtų važiuoti pirmininkas. Jonas Basanavičius  pasikvietė  kartu  keliauti  jauną, energingą Martyną Yčą. 1913 metų vasarą išplaukę, jiedu po 10 dienų pasiekė Niu­jorką, o ten abu paėmė globon „Susivie­nijimo Lietuvių Amerikoje" sekretorius Anicetas Strimaitis, vėliau — „Tėvynės" laikraščio redaktorius Karolis Račkauskas, „Lietuvos" redaktorius Bronius Balutis, „Draugo" redaktorius kun. Antanas Kaupas. Šiltai savo namuose Joną Basanavičių pri­ėmė aušrininkas Jonas Šliūpas. Amerikos lietuviai jį gerai žinojo. Dauguma jo knygų buvo išleistos JAV: lietuvių dainos ir pasa­kos. Tautiečiai gerbė ir mylėjo svečią. Per keletą mėnesių Jonas Basanavičius ir Mar­tynas Yčas aplankė visas didžiausias Amerikos lietuvių kolonijas. Surinko 23 799 dolerius 39 centus. Pinigus Tautos Namams paaukojo  apie   6   tūkstančiai  lietuvių.
        Grįžęs į Lietuvą, Jonas Basanavičius rūpinosi kuo greičiau nupirkti žemę ir pra­dėti statybą. Bet sutrukdė karas. 1914 metais vokiečiai okupavo Lietuvą. Mokslo Drau­gijos pinigai, skirti Tautos Namams, atsi­dūrė Rusijos banke ir per suirutes prapuolė. Jonas Basanavičius su LMD turtu kraustėsi iš vienos vietos į kitą: iš Antano Smetonos buto — į šv. Mikalojaus salę, į popų namus, iš ten — į lietuvių gimnazijos bendrabu­čio patalpas netoli Aušros vartų ir taip toliau. ............... (ieškokite tęsinio)
 Ar iš tikrųjų Dr.Jonas Basanavičius atspėjo milžinkapių paslaptį?