Jonas Totoraitis

 

 
JONAS TOTORAITIS
 
  
     
 
 
                  
                    Jonas Totoraitis gimęs Bliuviškiuose prie Griškabūdžio, 1890-1895 mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Ypač domėjosi istorija, daug skaitė istorinių veikalų. Penkerius metus dirbo Daukšių vikaru Marijampolės apskr.  Iš knygnešių gaudavo lietuviškų laikraščių, perskaitęs duodavo skaityti kitiems. Atsirado daugiau, norinčiųjų  įsigyti lietuviškos spaudos. Valstiečiai susidėdavo pinigus ir prenumeruodavo laikraščius. Kunigas ragino parapijiečius mokyti vaikus lietuviško rašto, samdyti daraktorius. Tuoj po spaudos draudimo panaikinimo kartu su klebonu organizavo parapijos bibliotekėlę.
1899-1904,  pasitobulinęs prancūzų ir vokiečių kalbų žinias ir gavęs vyskupo A.Baranausko leidimą, studijavo Šveicarijoje, Friburgo universitete. Ten gavo filosofijos daktaro laipsnį, apgynęs disertaciją vokiečių kalba „Lietuviai karaliaus Mindaugo laikais“ (1905).
Sugrįžęs vėl į Daukšius, Seinuose dirbo „Šaltinio“ redakcijoje, vėl buvo Šunskų vikaras. 1910 metais slapta įstojo į marijonų vienuoliją. Nuo 1911 m. Seinų kunigų seminarijoje pradėjo eiti dvasios tėvo pareigas.
1923-1937 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto profesorius, dėstė istorijos dalykus. Buvo Marijampolės marijonų gimnazijos steigėjas ir direktorius, rašė  istorijos  vadovėlius.
Svarbiausias J.Totoraičio mokslinis darbas – „Sūduvos Suvalkijos istorija“ (t.1) (1938), t.2 (1932) neišspausdintas; „Zanavykų istorija“ (1929), „Mindaugas Lietuvos karalius“.
              Pagal žinyną „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“ ir TL Enciklopediją parengė I.K.
             O štai pagal  patį J.Totoraitį, Daukšiai prie Dovinės upės galėję atsirasti apie 1559 metus. Pagal išlikusį gyvą padavimą pirmasis šioje vietoje apsigyvenęs girios sargas Daukšys. Jis šaudydavęs žvėrelius ir paukščius, kurių pelkėse buvusi daugybė. Vėliau išaugo kaimas, gavęs pirmojo gyventojo vardą. 1592 m., byloje tarp Birštono ir Punios seniūnų dėl girios sienų  minimas ir Daukšių karališkojo kaimo vardas, pažymint, kad tada jame gyvenę girios, žvėrių ir paukščių sargai.
           
                    Iš:  žinyno „Mūsų Lietuva“ III t., parengė  Bronius Kviklys, Bostonas, 1966
        Apie J.Totoraitį nėra daug rašyta, tačiau jo istoriniai veikalai apie Sūduvą žinomi kiekvienam istorijos mylėtojui. Jeigu moksleiviai, savo krašto bibliotekoje aptikę ką nors iš jo raštų, susirastų savo gimtinių aprašymus ir jais papildytų knygnešių istorijas (juk Sūduva – knygnešių žemė!), tokie rašiniai taip pat sulauktų knyginio prizo.
        Klausimai norintiems pelnyti knyginį prizą:
  1. Kur J.Totoraitis palaidotas? Ar galite surasti ir nufotografuoti jo kapą?
  2. Kur ir kada paminklu pagerbtas J.Totoraitis?
  3. Ką pasakoja apie J.Totoraitį Griškabūdžio bažnyčios klebonas, vietiniai žmonės?
  4. Ką įdomaus J.Totoraitis rašo apie šias vietoves?