JURGIS MATULAITIS

 

 

  

Matulaitis Jurgis gimė 1871. 04. 13 Lūginės k. (Marijampolės apskr.), krikštytas Jurgio ir Boleslovo vardais. Vienuolis marijonas (1909). Marijonų vienuolijos reorganizatorius, vienas pirmųjų katalikų socialinio mokymo skleidėjų ir įgyvendintojų Lietuvoje ir Lenkijoje.

1891–93 studijavo Kielcų kunigų seminarijoje, šią panaikinus, 1894 perkeltas į Varšuvos kunigų seminariją. Ją baigęs 1895 tęsė studijas Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge, 1899 įgijo teologijos magistro laipsnį (pirmasis nuo akademijos įkūrimo aukso medaliu) ir įšventintas kunigu.  1899–1902 studijavo teologiją Fribūro universitete, prisidėjo prie sielovados Šveicarijoje.  1902–1904 Kielcų kunigų seminarijos profesorius ir vicerektorius.

1904 paūmėjus kaulų džiovai, gydėsi Varšuvos neturtingųjų ligoninėje, vėliau buvo slaugomas Cecilijos Platerytės-Zyberk; 1905–1907 dėstė bei ėjo kapeliono pareigas jos įkurtose mergaičių ugdymo įstaigose. Varšuvoje įsitraukė į krikščionių socialinę veiklą, steigė našlaičių prieglaudas, šelpė vargšus neskirdamas jų pagal tautybę ir religiją.  Organizavo politinės ekonomijos bei socialinius kursus, 1906 parengė kuriamos Krikščionių darbininkų sąjungos statutą ir redagavo jos laikraštį Towarzysz Pracy, vienas katalikų studentų organizacijos Odrodzenie steigėjų, skatino krikščionių demokratų partijų kūrimąsi Lenkijoje ir Lietuvoje.

Šią veiklą tęsė Sankt Peterburge, kur 1907–11 buvo Dvasinės kat. akademijos pirmasis sociologijos profesorius, 1909 – vicerektorius. 1909 su kitais Kaune surengė lietuviškus socialinius kursus. 1909 slapta įstojo į marijonų ordiną, dėl caro valdžios varžymų pasiekusį išnykimo ribą. Ordiną atkūrė ir iš esmės reformavo; 1911 Fribūre įsteigė slaptą marijonų noviciatą ir iki 1914 jam vadovavo. 1914–18 gyveno Varšuvoje, Bielianų priemiestyje įkūrė marijonų vienuolyną, vadovavo įvairiai socialinei veiklai. 1918 Marijampolėje atkūrė marijonų vienuolyną, ėmė formuoti lietuvišką Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregaciją, parengė įstatus. 1918 konsekruotas vyskupu (Kaune) ir paskirtas Vilniaus vyskupijos ordinaru.

Dėl nuosekliai bažnytinės laikysenos tautinių ir politinių konfliktų atžvilgiu buvo priešiškai vertinamas lietuvių, o ypač lenkų nacionalistų. Tautinis ir kalbinis neutralumas organizuojant sielovadą objektyviai prisidėjo prie lietuvių ir baltarusių katalikų teisių išplėtimo ir bendruomenių stiprėjimo. 1923 ėmė kurti ir 1924 kanoniškai įsteigė Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją, kurios misija – apaštalavimas tarp baltarusių katalikų ir stačiatikių.

Atsistatydinęs, buvo Pijaus XI  pakeltas tituliniu Adulio arkivyskupu ir paskirtas apaštaliniu vizitatoriumi Lietuvai. Daug prisidėjo prie Lietuvos ir Šv. Sosto santykių gerinimo. Su vyskupais A. Karosu ir J. Skvirecku parengė Lietuvos bažnytinės provincijos projektą, kuris 1926 įteisintas popiežiaus bule Lituanorum Gente.

J.Matulaitis lankė lietuvių parapijas ir marijonus JAV. Šv. Sosto ir Lietuvos konkordato, sudaryto 1927 po jo mirties, projekto autorius.

Mirė 1927. 01. 27 Kaune (palaidotas Kauno katedros kriptoje, 1934 palaikai perkelti į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią Marijampolėje). Palaimintasis (1987).

Patrumpinta iš Pauliaus V.Subačiaus parengtos enciklopedinės informacijos.

Papildymas biografijai:

Į lietuviškos veiklos ratą Jurgį Matulaitį pirmasis galėjo įtraukti vyresnysis brolis Andrius, studijavęs Maskvos universitete ir parengęs Jurgį stojamiesiems į Marijampolės gimnaziją. Joje mokėsi 1882–1886 drauge su būsimuoju vyskupu ir visuomenės veikėju Justinu Staugaičiu bei Antanu Miluku, vėliau tapusiu vienu žymiausių JAV lietuvių spaudos darbininkų. Su lietuviška veikla ir knygnešyste Matulaitį labiausiai suartino klasės draugas Vincas Šlekys. Su pastaruoju ypač artimai bendravo 1893–1894 m. vasaromis grįžęs atostogų iš Kielcų bei Varšuvos kunigų seminarijų. Tuo metu Šlekys planavo steigti „Sietyno“ draugiją, tarėsi dėl šio sumanymo su Matulaičiu, keitėsi su juo turimomis knygomis ir sukaupta lietuvių kalbos medžiaga.

Nuo 1895 m. studijuodamas Sankt-Peterburgo katalikų Dvasinėje akademijoje Jurgis Matulaitis palaikė ryšius su gimtojo krašto lietuviais veikėjais, rinko medžiagą tautinių santykių tema ir siuntinėjo referatus nelegaliems Seinų bei Kauno kunigų seminarijų klierikų būreliams. „Sietyno“ draugijos bylą tiriančio Marijampolės žandarų viršininko Vonsiackio nurodymu 1897 m. Matulaičio kambaryje Akademijoje buvo atlikta krata, jis tardytas dėl ryšių su Šlekiu. Inkriminuojančią medžiagą (straipsnį „Tėvynės sargui“) nuo žandarų padėjo nuslėpti inspektorius Boleslavas Klopotovskis. Nepaisydamas kilusios grėsmės toliau susirašinėjo su Šlekiu, kuris išvyko į JAV, teikė medžiagos jo ir Miluko redaguotam „Garsui“.

                                             

                                             Pateikė Paulius V. Subačius

                                             Specialiai šiam leidiniui