Mažeikių krašte bene iškiliausias liau­dies švietėjas buvo daraktorius Kazimie­ras Jagminas, nuo jaunystės lig pat mir­ties daug jėgų paskyręs slaptosioms lie­tuviškoms mokykloms. Nedaug turime biografinių duomenų apie šį taurų žmo­gų, netgi, regis, nėra išlikusios nė vie­nos jo nuotraukos, tačiau prie Vadaks­ties krantų žemaičių atmintyje lig šiol išliko jo paveikslas.

K. Jagminas gimęs 1846 m. Aukštai­tijoje (tiksli vieta nežinoma), valstiečių šeimoje. Kaip 1968 m. rašė savo laiške Knabikų pradinės mokyklos mokytojas Kazys Strazdauskas (laišką turi Mažeikių 2-osios vidurinės mokyklos mokytojas An­tanas Poškus), ,,iš seniausių Knabikų kaimo gyventojų Kazimiero Gauryliaus, K. Liutkaus, Petro Liaučiaus ir kitų pa­sakojimų bei prisiminimų, K. Jagminas buvo aukšto ūgio, truputį palinkęs į prie­kį, ramaus būdo, lėtos eisenos. Mokėjęs kelias svetimas kalbas. Spėjama, kad K. Jagminas už dalyvavimą slaptuose studentų rateliuose ir lietuviško žodžio pla­tinimą buvo pašalintas iš aukštosios mo­kyklos".

Prieš atvykdamas į Knabikų kaimą,  Jagminas keletą metų daraktoriavo Auksodės ir Purplių kaimuose. Skaityti mokė iš lietuviškų elementorių, kurių jam pa­rūpindavo mažeikietis knygnešys A. Reivytis. Daraktoriaus mokiniai   prisimena,  kad ypač įdomūs būdavo jo pasakojimai apie Lietuvos praeitį. Pasakojama, kad daraktorius rašinėjo į lietuvišką spaudą, tačiau kol kas jo rašinių nepavyko ap­tikti.

Per kelis daraktoriavimo dešimtmečius Jagminas išleido kelias savo auklėtinių kartas. Daraktorių gerbė ir mylėjo ir vai­kai, ir jų tėvai. Nė karto Jagminas ne­buvo įskųstas caro žandarams, tad darak­toriaus jiems ir nepavyko sučiupti su įkalčiais.

Daraktorius  mirė 1910 m.

Kadangi jis buvo nevedęs, neturėjo artimų giminių, laidotuvėmis pasirūpino buvę mokiniai ir jų tėvai. Palaidojo gra­žiai, iškilmingai Knabikų (kai kas vadi­na Laičių) kapinaitėse prie pat Latvijos pasienio.

Knabikiečlai ir aplinkinių kaimų gy­ventojai savo daraktoriaus neužmiršo ir po mirties — prižiūrėjo ir puošė jo kapą. 1937 metais buvę daraktoriaus auklėti­niai susidėjo po keliolika litų ir ant Jag­mino kapo pastatė gražų paminklą, kuris stovi iki šiol. Tai turbūt vienintelis toks paminklas daraktoriui Lietuvoje — mo­kinių dėkingumo ženklas savo mokytojui.

Jonas LAURINAVIČIUS

                                                                              Iš  kraštotyrininko rankraščių

            Pasiūlymas  jauniesiems  kraštotyrininkams:  parašykite  3-4 puslapių rašinį,  aplankę straipsnyje minimas vietas, kuriose daraktoriavęs K.Jagminas, raskite palikuonis tų, kurie pastatė daraktoriui paminklą, užrašykite jų pasakojimus. Jūsų darbai bus įvertinti ir apdovanoti specialiu rašytojo Juozo Elekšio prizu. Laukiame rašinių iki 2010 m. Knygnešio dienos el.p. juozas.eleksis@gmail.com