Paminklai Lietuvos Knygnešiams ir Daraktoriams

MEČISLOVAS DAVAINIS - SILVESTRAITIS

Mečislovas Dovoina-Silvestravičius—vienas iš nedaugelio bajorų aušrininkų, gimė 1849 m. Raseinių apylinkėje (Kalnujuose ). Jo mokslą nutraukė 1863 m. sukilimas. Taip ir liko nebaigęs nė vidurinio mokslo. Gana anksti, dar apie 1867 m. pradėjo rinkti lietuvių tautosaką, tuo sukeldamas įtarimų savo kaimynų bajorų, kuriems lietuvystė ir liaudininkavimas, anot Vaižganto, buvo tolygu socializmui, nes kai kurie bajorai ir nebajorai jau lietuviškai skleidė socialistines idėjas, kaip Kuršėnų dvarininkas L. Janavičius, J. Šliūpas.

Nesutardamas su artimiausios apylinkės bajorais dėl kalbos vartojimo, jis parašė straipsnį „Ar pritinka mūsų bajorams būti lenkais?" ir pasiuntė į lenkų spaudą. Ten nebespausdinant, M.D. Silvestravičius savo straipsnį atidavė atspausdinti tik ką pasirodžiusioje „Aušroje". Paskui jis visą laiką stengėsi skleisti lietuvybę bajorų tarpe, nors nuo jų ir net nuo savo šeimos patirdavo visokiausių nemalonumų.

Jau spaudą atgavus, M.D. Silvestravičius pradėjo Vilniuje leisti lenkų kalba laikraštį „Litwa", taikomą lenkiškai kalbantiems Lietuvos bajorams. Šį laikraštį daugelis bajorų sutiko su pašaipa, bet apsiriko. Jam pavyko apie save suspiesti gerą būrį gerai išsimokslinusių bajorų, norinčių bendradarbiauti su lietuviais kultūros srityje.

Mirė M.D. Silvestravičius Vilniuje 1919 m. Lietuvos bajorų pastangomis Lietuvai netekus savo sostinės Vilniaus, kai visas kraštas skendo liūdesy, entuziastas J.Tumas-Vaižgantas guodė: „Dovoinos Silvestravičiaus darbas nedavė tiek rezultatų, kiek turėjo duoti; bet nėra ir žuvęs. Atvaduotajame Vilniuje pirmame garbės paminklo laipsnyje gaus atsisėsti didžiulis stogu (aukšto ūgio – red.), naivus, atkaklus raseiniškis bajoras".

Jonas Stoskeliūnas

Iš: „Aušra“ (Seinai), 1983 No 1

Klausimai pastabiems skaitytojams:

Kokį išsilavinimą turėjo Davainis-Silvestraitis, jeigu tapo LMD (Lietuvių Mokslo Draugijos) tikruoju nariu, surinko ir išleido šimtų šimtus lietuvių sakmių, oracijų, patarlių ir pan. tautosakos?
Kokių nemalonių šeimoje ir dėl ko galėjo patirti tautosakos rinkėjas?
Ką manote apie laikraštį „Litwa“? Kam jis buvo skirtas?
Bandęs užsidirbti pinigų P.Vileišio tiltų statybose, Davainis mirė skurde. Kokia valdžia tąsyk buvo trumpam nusistovėjusi Vilniuje?

M. Davainis-Silvestraitis

BRANGIOJI LIETUVA

Tėvų mano žeme, Lietuva brangioji!

Nors tu kaipo gente sviete negilioji,

Nors tu tarp smagiųjų ašarose viena,

Tikiu, jog dėl tavęs virs šviesesnė diena.

Norint tavo dalis šiandien yr verksminga,

Laimė praeitinės kažin kur nudingo,

Ir žalios rūtelės dilgelėm apėjo –

Tikiu, jog dar galas tavo neatėjo!

Tėvų mano žeme, brangioji Lietuva!

Nedaug tavo vaikų - maža jųjų krūva;

Nors daugel iš jųjų jau susilenkavo,

Po šiaudiniu stogu gyvuoj žodis tavo!

Prigimtoji žemė, brangioji Lietuva,

Kaip seneliai sako, daug platesnė buvo.

Norint tav kaimynai grabą nor priskirti,

Aš neduosiu kalbai prigimtai numirti.

Prigimtoji kalba, brangūs žodžiai tavo!

Man prie lopšelio motina liūliavo.

Brangūs tavo žodžiai nuo prastojo tėvo,

Aš už tavo laimę melsiuosi prie Dievo.

O kaip būtų sunku man kuom kitu būti,

Meilę apturėjus per kraują ir krūtį!...

Nors svetur norėtų in karalius skirti,

Velyč tarp savųjų varguose numirti!

Wewersys

24. gegužės 1883 m. "AUSZRA", 1883 Nr.3 Gegužinis, Ragainėje