Vincas Kudirka I

 

VINCAS KUDIRKA I
 
 
 
 
 
 
 
 
Kudirkos Naumiestis mano vaikystės ir jaunystės miestas, todėl nesu abejingas jo istorijai. Atgimimo pradžioje atsivėrė galimybės sužinoti, kodėl išliko Vinco Kudirkos paminklas, kai Kaune ir Tauragėje jie buvo sunaikinti. Laikas vertė skubėti, nes pagrindinio liudytojo Valentino Baukaus, buvusio Būblelių valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininko, sveikata jau buvo prasta. Nuo tada ir įsitraukiau į Kudirkos Naumiesčio istorijos tyrinėjimą. 
 
 VINCO KUDIRKOS PAMINKLAS.
1924 m. įsisteigusi Dr. Vinco Kudirkos paminklui statyti draugija pradėjo rinkti aukas. Surinktų pinigų neužteko, kad būtų galima pradėti didingo paminklo statybą. Nutarta pasitenkinti kukliu paminklėliu – bronziniu Kudirkos biustu. Skulptorius Vincas Grybas sukūrė labai impozantišką Kudirką, bet beformuojant įvyko nelaimė – biustas griuvo, suduždamas į gabalėlius. Ši žinia visus pritrenkė, tik skulptorius neprarado ryžto: „Aš Kudirką prikelsiu, ir jūs dar puikesnį paminklą turėsite”. Po metų intensyvaus darbo paminklas buvo sukurtas   Draugija prašė miesto savivaldybę leisti miesto aikštėje įrengti skverą ir jame pastatyti paminklą. Miesto taryba 9 narių (5 lietuvių ir 4 žydų) slaptu balsavimu prašymą atmetė. Po kelių mėnesių balsavimas buvo pakartotas, tačiau prašymas vėl atmestas. Po posėdžio burmistras Zigmas Skirgaila, pažvelgęs į tuščią miesto aikštę, pasakė: „Ponai tarybos nariai – atstovai, aš esu tvirtai įsitikinęs, kad miesto aikštėje Kudirkos paminklas bus pastatytas!” (Jau prieš posėdį burmistras turėjo šiam reikalui aukštesnių organų pritarimą).
     Nutarus statyti dr.Vinco Kudirkos paminklą, skverui buvo paskirta apie ½ ha turgavietės ploto. 1933-ųjų pradžioje jo projektavimo darbą pavedė miesto savivaldybės sekretoriui Pranui Pranaičiui, turinčiam miestų apželdinimo techniko specialybę. Preliminarinis projektas – eskizas vėliau buvo tobulinamas, koreguojamas, ir 1934 m. pradžioje jį patvirtino Dr. V. Kudirkos paminklui statyti draugija. 
   Paminklo statybą prižiūrėjo skulptorius Pranas Mikutaitis, atvykęs iš Jurbarko, o skvero įrengimu ir paminklo statybos darbais rūpinosi Pranas Pranaitis. Talkininkavo miesto gyventojai ir parapijos ūkininkai. Paminklo statybai buvo surinkta 8800 Lt.
     Paminklas vaizduoja Kudirką energingai žengiantį į priekį, dešinė ranka pakelta, jis tarsi kalba, tikriau šaukdamas k e l t i s ... Kairėje rankoje laiko „Varpo” komplektą. Apsivilkęs lietuvišku švarku, ant rankos – apsiaustas. Apsiaustą ant rankos reikėjo būtinai uždėti, nes Kudirka, būdamas Naumiestyje, ir eidamas pasivaikščioti, visuomet ant rankos jį nešdavosi.  Visa skulptūra ir ypač akys trykšta energija. Skulptūra pastatyta ant aukšto postamento, kurio priekinis šonas papuoštas reljefu, vaizduojančiu Kudirkos dvasią, skambinančią Laisvės Varpu „K e l k i t e, k e l k i t e, k e l k i t e!”... Kitapus postamento reljefas vaizduoja Kudirką kalėjime. Vakarų šone postamente įrašytas Kudirkos sukurtasis Lietuvos himnas, o rytų šone – jo eilėraščio žodžiai „Maniesiems”.
     Paminklą apjuosė apskritimo formos gazonas su vazomis. Liejant pamatus paminklui, kartu buvo padėti dar du pagrindai, ant kurių Z. Skirgaila ir V. Grybas ketino pastatyti knygnešių skulptūras. Nors šios skulptūros nesukurtos, tačiau galima spėti, jog paminklas buvo sumanytas kaip skulptūrinė kompozicija, kurioje V. Kudirkos figūrai turėjo būti skirtas svarbiausias vaidmuo.
............... (ieškokite tęsinio)
            Informaciją , kuri yra specialiai pateikta šiam diskui, vargu ar rasite kitur, nes ji yra surinkta, tyrinėjant  Kudirkos paminklų likimus. Tai atlikta inžinieriaus energetiko Romo TREIDERIO , kurio dėka atkurtas ne tik antkapinis paminklas, bet ir Kudirkos tilto bareljefo pusė. Knygnešio draugija dėkoja jam ir už istorines nuotraukas iš jo asmeninio archyvo. O mūsų skaitytojui atsiveria puiki proga papildyti žinias ir dalyvauti konkurse, kuriam prizus skiria V.Kudirkos fondas.