MOKSLEIVĖS  GINTAUTĖS  RAŠINYS  
 
V. Kudirkos smuiko istorija
 
1998 m.gruodžio 2 d. lankėmės dr. Vinco Kudirkos tėviškėje Paežeriuose. V. Kudirkos klėtelės-muziejaus įkūrėjas žilagalvis mokytojas Stasys Ankevičius mums papasakojo daug įdomių dalykų. Sužinojome, kad klėtelėje esantis V.Kudirkos smuikas- brangiausias eksponatas. Pasak S. Ankevičiaus, su šiuo smuiku 1898m. daktaras V.Kudirka sukomponavo "Tautišką giesmę". Mums buvo įdomu, kaip smuikas atsidūrė Paežeriuose.
Po V.Kudirkos laidotuvių (mirė 1899m. lapkričio 16d.) buvo parduota daug jo daiktų. Šį smuiką loterijoje laimėjo medicinos studentas Bliūdžius, kuris vėliau buvo paskirtas Pilviškių gydytoju. Smuiką jis saugojo net 42 metus. 1941 m.gydytojas Bliūdžius, kaip ir daugelis inteligentų, buvo išvežtas į Sibirą. Ten jis mirė. Globoti smuiką paėmė Vilkaviškio gydytojas Kaunas, kuris 1944m. pasitraukė į Vakarus. Smuikas pasiliko be globos. Niekas nežinojo, kad jis priklausė VKudirkai. 39 metus smuikas keliavo iš rankų į rankas, kol pagaliau visiškai atsitiktinai jį surado buvęs vilkaviškietis Osvaldas Kaptainis. Vartydamas smuiką jis pastebėjo įrašą "dr. V.Kudirka". Važiuodamas iš Vilkaviškio į Griškabūdį, Osvaldas Kaptainis užsuko į Kudirkos Naumiestį pas Markaičius ir pasisakė turįs V.Kudirkos smuiką. Šią naujieną išgirdęs mokytojas S.Ankevičius suskubo nuvykti į Griškabūdį ir nupirkti smuiką.
        Red.pastaba: Šis straipsnelis parašytas prieš dešimt metų. Šviesusis mokytojas S.Ankevičius jau Anapilyje, o Kudirkos smuikas didesniame muziejuje.  Sužinokite, kuriame.  O  Gintautę prašome atsiliepti, jai Knygnešio draugija skiria  ypatingą dovaną už šį rašinėlį.
 
       
       
          Taip smuikas 1980 m. atsirado Paežeriuose. Čia jis tebėra iki šiol. Kiekvienai ekskursantų grupei nuo 1980m. mokytojas groja "Tautišką giesmę".
Kiekvienas "Tautiškos giesmės " žodis, pasak S.Ankevičiaus, "yra labai svarbus". Nė viena tauta negyvuoja be savo didvyrių - tų žmonių, kurie dėl Tėvynės gali paaukoti gyvybę- ir be praeities. Tauta stipri tada, kada ji dora. Anot S.Ankevičiaus, "nedoras žmogus niekam nenaudingas - jis net sau žalingas. Viską, ką mes turime. - tai dorų žmonių darbas".
Atsisveikindamas mokytojas St.Ankevičius palinkėjo labiau mylėti ir būti vieningiems, nes" kur yra meilė, ten yra vienybė. O kur vienybė, ten galybė".
           
            Iš: “Diemedėlis” (Vilkaviškio S.Nėries vid.m-klos leidinys), 1998 m gruodis
Šviesios atminties mokytojas Stasys Ankevičius. B.Aleknavičiaus nuotrauka
Broliai Lietuviai !
- Neimkime nė į rankas lietuviškų knygų,
atspaustų maskoliškomis litaromis. Per prievartą
įbruktas sudeginkime. Pas rejentus neduokime
rašyt aktų lietuviškų maskoliškomis litaromis.
 
- Valsčiai ant susirinkimų tegul sutaria reikalauti
kad kaimo mokyklose būtų išugdoma lietuviška kalba
ir tikėjimo mokslas ant knygų, spausdintų lotyniškai –
lietuviškomis litaromis.
 
- Rašykime prašymus, reikalaudami lietuviškos spaudos.
 
- Neapleiskime tų, kurie už lietuviškas knygas pateko
į vargą - gelbėkime juos kuo galime: pinigais, roda ar kitaip.
 
Broliai, mūs pusėje teisybė, mūs pusėje ir išlaimėjimas –
tiktai laikykimės tvirtai!
                                            V.Kudirka Atsišaukimas 1897 gegužės 1.
 
Iš: lankstuko „Spaudos atgavimo 90 metinės“, Kaunas, 1994,
parengė N.Lietuvninkaitė, išleido Knygnešio draugija