<< Lietuviškas žodis     << Meno galerija     << Atgal    


Justinas Vienožinskis

 

Dailininkai, savo kūriniuose įamžinę kovotojus už lietuvybę

 
Justinas Vienožinskis (1886 m. birželio mėn. 29 d. – 1960 m. liepos mėn. 29 d. )
Gimė Mataučiznoje (Rokiškio r.), dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas. 1903–1905 m. mokėsi tapybos Juchnevičiaus studijoje Maskvoje. 1905 m. grįžo į Lietuvą, įsitraukė į revoliucinę veiklą, buvo kalinamas.
1908-1914 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje, gilino žinias kituose Europos meno centruose. Studijuodamas dalyvavo lietuvių dailės parodose. 1914 m., baigęs akademiją, grįžo į Lietuvą. Įsteigė aukštuosius piešimo kursus Kaune, dalyvavo Lietuvos meno kūrėjų draugijos veikloje. 1935-1936 m. Lietuvos dailės sąjungos pirmininkas. Dėstė Vilniaus dailės institute. Profesorius. 1928 m. Kaune, 1961 m., 1986 m. Vilniuje buvo surengtos jo personalinės kūrybos parodos. Ankstyvojo laikotarpio kūriniai „Natiurmortas su daržovėmis”, „Natiurmortas su silkėmis”, žmonos portretas ir kiti buvo dekoratyvūs, aiškių formų. Jo piešinį ryškina juodas kontūras, formą - spalvų refleksai. Vėlesnėje kūryboje vyravo peizažai („Krantas”, „Gimtoji sodyba” ir kt. ) ir portretai (motinos, Pauliaus Galaunės, dukters Elenos ir kt..); jiems būdinga kompozicinis apibendrinimas, tapybiškas formų traktavimas, muzikali, ritminė struktūra, subtiliai niuansuotas prislopintas koloritas. Pokario metais A. Vienožinskis nutapė lietuvių rašytojų (Antano Vienuolio, Lazdynų Pelėdos) bei kitų meno ir kultūros veikėjų portretų, peizažų, teminę kompoziciją „Raudonoji gurguolė”. Parašė dailės kritikos straipsnių (juose kėlė dailės nac. savitumo problemas, aiškino plastinės išraiškos svarbą, smerkė natūralizmą, kūrybos sustabarėjimą), išugdė daug mokinių.
 
Parengta pagal Jūratės Savickaitės straipsnį, išspausdintą
1988 m. Lietuvoje išleistoje Lietuvos enciklopedijoje. T. 4, p. 508