<< Lietuviškas žodis     << Meno galerija     << Atgal    


 

KNYGNEŠIŲ DAINA

 

Aš už jūrų žiemavojau,
Nes šaltos žiemos bijojau,
O pavasario sulaukęs
Linksmas vėl namo aš traukiu.
 
Per girias, miškus ir kalnus
Mano kelias visur valnas.
Kelias tolimas be galo
Net mano širdis apsalo.
 
Aplankysiu miestą Kauną,
Nemunėlį - upę sraunią,
Gimtą kaimą ir tą vietą,
Kur aš užgimiau ant svieto.
 
Gyvenau tenai laimingai,
Bet neilgai būsiu gyvas,
Jau daugiau vargiai sugrįšiu,
Lietuvos nebaplankysiu.
Jūs lietuviai, mano broliai,
Ar mylėjot jūs lig šiolei
Lietuvą, Tėvynę savo,
Kaip tas paukštis mylėdavo?
 
Ne, nemylit Jūs Tėvynės,
Kaip tėvai senos gadynės.
Jie Tėvynę taip mylėjo,
Kad ir kraują už ją liejo.
 
Ogi jūs ką šiandien darot -
Gimtą kalbą laukan varot.
Ir maskoliškąją kalbą
Šiandien imate į darbą.