Martynas Jankus. Mažosios Lietuvos patriarcho išvaizda, sodyba, 
kurioje jis  gyveno

Tekstą parengė Martyno Jankaus muziejaus direktorė Giedrė Skipitienė

 

Atstatyta M. Jankaus spaustuvė (dabar M. Jankaus muziejus)	Martynas Jankus (sėdi dešinėje)  su savo šeimos nariais

 

Martynas Jankus buvo vidutinio ūgio, kresnas, plačiapetis senelis. Veidas apskritas, senatvėje plaukai buvo pražilę, akys - gyvos, net linksmos, kartais susimąsčiusios ar net pilnos ironijos. Rengėsi kukliai. Su savo mėgiama pilka sermėga lankėsi ir vargšų lūšnelėse, ir turtuolių rūmuose, net tolimame Paryžiuje. Dažnai su reikalais lankydavosi Klaipėdoje, keliavo Klaipėdos kraštą.

Ilga ir įvairi jo kovų dėl lietuvybės grandinė užsibaigė prijungus Klaipėdą prie Lietuvos. Po to Martynas Jankus ilgam apsistojo savo tėviškėje Bitėnuose, kuriuos pradėjo lankyti šimtai lietuvių. Ten dažnai atvykdavo Lietuvos kariai, jaunimas, užsienio lietuviai. Visus jis maloniai priimdavo. nerimas spaudė jo širdį dėl to, kad išvaduotoje Lietuvos žemėje buvo daug vargo ir neteisybės.

Pagrindiniu savo darbu M. Jankus tuo metu laikė rūpinimąsi didžiausia lietuvių šventove - Rambyno kalnu, ant kurio kasmet per Jonines vykdavo didžiulės iškilmės.

Jankams priklausiusi žemė Bitėnuose susieidavo su ta garsiąja senovės lietuvių šventykla. Ten seni ąžuolai iki pat šių dienų ošia, lietuviams primindami garbingą tėvynės praeitį. 

Bitėnai – sodžius prie Nemuno. Atvykęs čia ir įkopęs į kalnelį, pirmiausia galėdavai atsidurti Martyno Jankaus sodybos kieme. Ji visada būdavo švarutėlė. Gyvenamasis namas – mūrinis. Ties namo viduriu –  durys. Įėjus i vidų, buvo koridorėlis ir didžiulis kambarys, kurio gale stovėjo didelis stalas. Ant sienų kabėjo įvairių visuomenės veikėjų portretai. Ant to stalo gulėdavo didelė knyga. Ją Martynui Jankui padovanojo Lietuvos visuomenės atstovai. Tai Rambyno svečių knyga, kurioje M. Jankaus sodybos ir Bitėnų gyvenvietės svečiai pagal tradiciją pasirašydavo ar įrašydavo patriotinio turinio tekstų.

Bitėnai – ne tik M. Jankaus gimimo ir gyvenimo, bet ir ilgametis lietuvybės puoselėjimo židinys.

M. Jankaus gyvenamasis name veikė lietuviškų knygų spaustuvė tuo metu, kai Didžioje Lietuvoje buvo deklamuojama: „Anei druko, anei rašto mums turėt neduoda: tegu, sako, bus Lietuva ir tamsi, ir juoda“ (vysk. A. Baranauskas). Bitėnų Martyno Jankaus spaustuvė, Rambynas,  kaip ir Dionizo Poškos „Baubliai“, A. Baranausko klėtelė Anykščiuose, Motiejaus Valančiaus klebonija Varniuose, Simono Daukanto paminklas Papilėje –  mūsų tautos šventovės, gyvieji mūsų praeities liudininkai.

M. Jankaus namuose ypač išsiskirdavo šviesus salonas. Knygų spintose visada būdavo gausu leidinių įvairiomis kalbomis. Kambario kampe stovėjo pianinas, šalia kurio niekad netrūkdavo gėlių, šalia jų –  gražus medžio raižinys. Tai Mažosios Lietuvos dovana Patriarchui.

Gretimame kambaryje ant sienos kabojo „Sandaros“, Lietuvos šaulių sąjungos, studentų korporacijų ir daugybės kitų organizacijų suvenyrai, adresai, įvairiomis progomis įteikti didžiajam šio krašto vyrui. Ten pat galėdavai pamatyti ir 1923 m. sausio 9 d. Šilutėje išleisto Klaipėdos krašto gyventojams skirto manifesto originalą, Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto deklaracijos tekstą ir daug kitų įdomių ir krašto istorijai svarbių dokumentų. Taigi jau tuo metu Martyno Jankaus namai buvo savotiškas  Klaipėdos krašto ir jos kovų už lietuvybę muziejus. Apie šio krašto istoriją pasakojo kiekviena ten buvusi knyga, nuotrauka, paveikslas.

 

Literatūra:
1. Pranys Alšėnas ,,Martynas Jankus“)

 

Iliustracijos iš M. Jankaus muziejaus rinkinių