<< Lietuviškas žodis     << Muziejai     << Atgal    


Martyno Jankaus spaustuvė

 

Tekstą parengė Martyno Jankaus muziejaus direktorė Giedrė Skipitienė

 

Atstatytoje M. Jankaus spaustuvėje veikiančio M. Jankaus muziejaus ekspozicijos fragmentai

Suprasdamas lietuviškos spaudos reikšmę nacionaliniame lietuvių judėjime, Martynas Jankus nuo pat savo visuomenės veiklos pradžios rūpinosi sukurti ir reikiamą bazę lietuviškai spaudai leisti.
Tuo laiku Rytų Prūsijoje veikė keletas vokiečių spaustuvių: Mauderodės, Reilenderio, Posto, Vejerio ir kitos. Komerciniais tikslais jie spausdindavo ir lietuviškus leidinius. Pirmasis iš lietuvių, įsteigęs spaustuvę, kurioje buvo spausdinami leidiniai lotynišku šriftu, skirtą darbui Lietuvai, buvo J. Mikšas. Tačiau jo spaustuvė veikė neilgai (1885 m. rugsėjis-1886 m. birželis). Rytų Prūsijoje leidiniai lotynišku šriftu beveik nebuvo vartojami, o užsakymų iš Lietuvos buvo gaunama nepakankamai, todėl J. Mikšo spaustuvė ir bankrutavo. M. Jankus rašė, kad, užsidarius šiai spaustuvei, leidybinį darbą dirbti buvo sunku ir teko galvoti apie naujos lietuviškos spaustuvės steigimą. Ją ir įsteigė  M. Jankus.
Pirmoji jo spaustuvė buvo Ragainėje, 1889 m. nupirkta už 10000 markių iš J. Sieberto (anksčiau ji priklausiusi Kibelkai-Albanui). Spaustuvė buvo sena ir primityvi, trūko daugelio techninių dalių, šrifto, spausdinimo mašinos buvo sukamos ranka. Ūkininkaudamas ir gyvendamas Bitėnuose nMartynas Jankus negalėjo vadovauti spaustuvei, tad jos vadovu tapo K. Voska.
1890 m. vasarą dėl nežinomų priežasčių M. Jankaus ir K. Voskos bendradarbiavimas nutrūko. Tais pačiais metais rugsėjo mėnesį M. Jankus spaustuvę perkėlė į Tilžę – lietuviškos spaudos Rytų Prūsijos centrą. Čia jis tikėjosi ir daugiau užsakymų gauti, ir išspausdintą produkciją lengviau realizuoti, nes būtent iš Tilžės prasidėdavo daugumos lietuvių knygnešių keliai.
Tilžėje Jankaus spaustuvėje, be „Varpo“ ir „Ūkininko“, buvo spausdinama dar „Apšvieta“ - pirmasis lietuvių ateistinis, Lietuvių mokslo draugystės Amerikoje leidžiamas ir J. Šliūpo redaguojamas mėnesinis žurnalas. Tačiau spaustuvės reikalai ir Tilžėje nepagerėjo, nors to M.J ankus ir labai tikėjosi. Čia buvo gerinama ir spaudos technika. Žinoma, kad 1891 m. buvo nupirkta šrifto už 400 rublių. Tačiau spaustuvė neturėjo svarbiausio žmogaus, sugebančio jai vadovauti. Žiemą visus spaustuvės reikalus tvarkydavo pats spaustuvininkas, bet vasarą jis grįždavo į Bitėnus ūkininkauti, atrodo, nepalikdamas Tilžėje jokio pavaduotojo. Atliekamu nuo ūkio darbų laiku jis pats peržiūrėdavo, tikrindavo leidinius. Į Bitėnus buvo siunčiami rankraščiai ir, atrodo, korektūros. Toks siuntinėjimas reikalaudavo laiko, kėlė leidinių savikainą, leidiniai vėluodavo. Spaustuvė ne tik kad nedavė pelno, bet ir nepajėgė pati išsilaikyti – nuostoliai vis didėjo. Pagrindiniai darbų užsakovai – „Varpo“ ir „Ūkininko“ leidėjai – vis labiau buvo nepatenkinti M.Jankumi ir 1892 m. visai nutraukė su juo sutartį. Tai galutinai pakirto spaustuvę. Neturėdamas užsakymų, neįstengdamas apmokėti už popierių, M.Jankus 1892 m. buvo priverstas nutraukti spaudos darbus. Spaustuvė už skolas pateko į varžytines ir buvo parduota už 1800 markių.
Tačiau ši nesėkmė M. Jankaus neatbaidė nuo spaustuvininko darbo.
M. Jankus išpardavęs daugumą savo daiktų ir likusias knygas išsimokėtinai nusipirko mažą spaustuvėlę, kurią parsigabeno į namus. Taigi jau 1893 m. M.Jankus tęsė savo spaustuvininko darbą Bitėnuose.
Vėliau Bitėnuose spaustuvei buvo pastatyta speciali apšildoma patalpa, įsigytos kelios gotiškų ir lotyniškų šriftų kasos, pastatytas sandėlis popieriui ir knygoms. Bitėnuose buvo vaisingiausias M. Jankaus knygų leidybos laikotarpis. Čia veikė plokščia pilno formato iškiliosios spaudos mašina, buvo sukaupta gana gražių garnitūrų ir įvairių knygelių šrifto bei ornamento. 1902 m. ranka sukamą mašiną  pakeitė mašina, sukama motoru. Netrukus buvo pastatytos dar dvi mašinos ir trijų arklių jėgų motoras. Spaustuvėje dirbo po 8-10 darbininkų. Turėjo M. Jankus ir mokinių, kuriuos mokė spaustuvininko darbo. Čia pirmuosius spausdinimo įgūdžius įgijo ir žinomas Rytų Prūsijos kultūros veikėjas A. Bruožis.
Bitėnuose spaustuvė veikė iki 1909 m. Joje buvo išspausdinta keliolika periodinių leidinių ir apie 350 atskirų spaudinių (knygų, kalendorių, atsišaukimų). Priklausomai nuo leidinio paskirties – vietiniams ar Lietuvos paskirties gyventojams jis buvo skiriamas – buvo spausdinamas gotišku ar lotynišku šriftu. Bitėnuose išspausdinti beveik visi minėti paties M. Jankaus leisti periodiniai leidiniai, keletas Lietuvos socialdemokratų partijos laikraščių. Tai „Aidas Lietuvos darbininkų gyvenimo“ (1899), „Lietuvos darbininkas“ (1899), „Darbininkų balsas“ (1904-1905), „Darbininkas“ (1905), „Sparva“ (1905). Čia toliau buvo spausdinama minėta „Apšvieta“ ir nuo 1903 m. baptistų draugijos laikraštis „Pasiuntinystės laiškas“.
Iš pradžių Bitėnų spaustuvės veikla buvo kukli – iki 1900 m. M.Jankus kasmet išleisdavo  tik po 4-5 leidinius. Nuo 1901 m. veikla ėmė plėstis. 1905 m. išleista daugiau negu 50 leidinių. Neabejotina, kad pagrindinė priežastis buvo revoliucinio judėjimo Lietuvoje pakilimas – padidėjusi politinės literatūros paklausa. Tokia literatūra ir sudarė didžiąją spaustuvės darbų dalį. Tačiau 1907-1908 m. dėl sustiprėjusios reakcijos po revoliucijos pralaimėjimo ir dėl leidybinio darbo tobulėjimo pačioje Lietuvoje (panaikinus lietuviškos spaudos draudimą) M. Jankus užsakymų ėmė gauti vis mažiau, todėl spaustuvės veikla pamažu apmirė (1908 m. išleisti tik 7 leidiniai), o spaustuvininkas vis labiau klimpo į skolas. 1909 m. M. Jankus bankrutavo, jo ūkis buvo parduodamas iš varžytinių. Spaustuvininko tėvas išpirko ūkį, bet sūnui jo neužrašė. M.Jankus su šeima paliko Bitėnus ir persikėlė gyventi į Klaipėdą.

Iliustracijos iš muziejaus rinkinių