<< Lietuviškas žodis     << Spauda     << Atgal    


Lietuvoje baigiamas sukurti 
originalus šriftas „Palemonas“

 
 
2004 m. sausio 6 d. Parlamento galerijoje vykstant Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo programos pristatymui visuomenei Lietuvoje baigiamą sukurti originalų šriftą „Palemonas“ (vidurinį projekto variantą) pristatė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Irena Smetonienė.
ELTA išplatino pranešimą, kuriame sakoma, kad šis „pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos koordinuojamą programą sukurtas universalus - kompiuterinis ir leidybinis - šriftas yra legalus, standartizuotas, originalus, pritaikytas lietuvių kalbos specifikai ir atitinkantis skaitymo higienos normas. Pasak naujojo šrifto kūrėjų, nuo XVI a. rašome lotyniškuoju šriftu, kilusiu iš vėlyvosios antikos rankraštinės tradicijos ir nebuvome susikūrę būtent lietuvių kalbai pritaikyto šrifto, o kompiuterinėje aplinkoje buvo „pjaustomos“ ir ne visai legaliai „montuojamos“ svetimų šriftų raidės.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija subūrė darbo grupę originaliam lietuviškam kompiuteriniam šriftui, orientuotam į kultūrines, mokslines, lituanistikos reikmes, sukurti. Darbo grupėje, kuriai vadovavo Vilniaus universiteto docentas dr. Vladas Tumasonis, dirbo informatikos, lietuvių kalbos, dailės specialistai. Naujasis šriftas nėra įmantrus, kiek panašus į dažnai naudojamą „Times New Roman“ šriftą, nevarginantis akių, pavadindami šriftą Palemono vardu, šrifto kūrėjai susiejo lotyniškąja abėcėle paremtų naujų lietuviškų rašmenų kūrimą su legendinio Lietuvos kunigaikščių pirmtako istorija. Visos bendrinėje lietuvių kalboje vartojamos raidės turi savo standartizuotus ir visame pasaulyje atpažįstamus kodus. Tačiau senuosiuose lietuvių raštuose vartota ir dabar kalbotyros darbuose vartojama ir kitokių ženklų, iš viso apie 2500. Tai raidės su kirčio ir kitokiais diakritiniais ženklais, fonetinės transkripcijos simboliai ir pan. Tokios raidės neturi bendrų, standartizuotų kodų, specialiuosius rašmenis kiekviena mokslo įstaiga, leidykla yra užkodavusi savaip, todėl jie neatpažįstami kitose kompiuterinėse sistemose, jų neįmanoma sklandžiai ir patikimai perduoti internetu, apdorojant duomenų bankus sunku naudotis pasaulyje paplitusiomis programomis. Kuriant šriftą suregistruota keletas tūkstančių senųjų raštų tyrėjams, baltistams, indoeuropeistams reikalingų specialiųjų ženklų. Pagal tarptautinę „Unicode“ ženklų sistemą jiems parenkami atitinkami kodai derinami su „Unicode“ organizacija. Tuo pat metu sukurtas originalus dailios, harmoningos išvaizdos šriftas. Jame atsižvelgiama į tipiškų raidžių junginių dažnumą lietuvių kalboje, todėl raidžių forma tinkamai priderinama prie mūsų kalbos. Kadangi „Palemonas“ atitinka akių higienos reikalavimus, juo bus rekomenduojama spausdinti mokyklinius vadovėlius.“