Virtuali paroda „Simono Daukanto bibliofilų klubo veikla“: I dalis  II dalis  III dalis

Klubo įkūrimas ir pirmieji veiklos metai Klubo kūrėjai Klubo raidos etapai Simono Daukanto bibliofilų klubo pagrindinės veiklos kryptys Klubo nariai Klubo veikla ir vidaus tvarka Viktorinos Parodos Konferencijos Žygis S. Daukanto keliu Daukantiečių žygiai Knygnešio dienos paminėjimai

Knygų parodos atokesnėse rajono gyvenvietėse Konkursas „Prakalbinta knyga“ „Didžiojo skaitytojo“ konkursas Bendradarbiavimas spaudoje Ryšiai su kitais bibliofilais „Bibliofilo lentynėlė“, „Bibliofilų puslapis“ „Žemaičių bibliofilas“ Klubo biblioteka, archyvas Dalyvavimas seminaruose ir kituose renginiuose Išvados Šaltiniai ir literatūra

 
Simono Daukanto bibliofilų klubas yra vienintelė tokio pobūdžio organizacija Žemaitijoje, atliekanti šio regiono bibliofilinės kultūros ir sklaidos centro vaidmenį. Ilgalaikį ir sėkmingą regioninio miesto bibliofilų sambūrio egzistavimą nulėmė šios priežastys:
1. Klubas susikūrė ir gyvuoja kaip savaiminis knygos kultūros židinys.
2. Klubas yra atvira visuomenei bibliofilinė organizacija.
3. Bibliofilijos sąjūdį skatina Žemaitijos knygos kultūros tradicijos.
4. Kūrybingai dirba klubo vadovai.
 
Klubo įkūrimas ir pirmieji veiklos metai
1984 m. gruodžio mėn. 26 d. steigiamajame susirinkime, vykusiame Plungės miesto bibliotekoje, knygių Sauliaus Augūno, Česlovo Vaupšo ir Irenos Juškevičienės iniciatyva buvo įkurtas Simono Daukanto knygos bičiulių klubas [18], patvirtinti klubo įstatai [12] ir veiklos programa [11]. Klubo nariams S. Daukantas - Knygos žmogaus simbolis, kilnus tarnystės lietuviškai knygai pavyzdys.
Bibliofilų klubo atsiradimas mažame Žemaitijos miestelyje - neįprastas reiškinys. Tuo metu veikė vienintelis Lietuvoje Vilniaus Martyno Mažvydo knygos bičiulių klubas, vadovaujamas prof. Česlovo Kudabos [40]. Daukantiečiai ne kartą lankėsi mažvydiečių susirinkimuose, domėjosi šio klubo, įkurto 1970 m., atsiradimo istorija, jo raida, ankstesniųjų klubo pirmininkų Romualdo Šalūgos [37] ir prof. Vlado Žuko [53] organizacine ir bibliofiline veikla. Klubo nariai savo susirinkimuose nagrinėjo XXVII knygos mėgėjų draugijos metraščius [14], Edmundo Laucevičiaus [20] ir prof. Domo Kauno [17] bibliofilinius leidinius. 1986 m. daukantiečiai aplankė bibliofilą Petrą Jakštą Šilutėje, susipažino su jo asmenine biblioteka. Jis žemaičių bibliofilams lyg testamentą padovanojo atsiminimų rankraštį „Kas buvo XXVII knygos mėgėjai” ir susitikimų knygoje įrašė šiuos žodžius: „Ačiū, Broliai žemaitėliai, už malonų apsilankymą. Puoselėkite ir toliau lietuviškąją knygą. Iki pasimatant! (1986 m. lapkričio 2 d., Šilutė)” [10]. Rankraštis „Kas buvo XXVII knygos mėgėjai” dalimis buvo išspausdintas „Plungės” laikraščio „Bibliofilų puslapyje” [15].
Pirmą kartą Simono Daukanto klubas visuomenei buvo pristatytas 1987 m. kovo 20 d. „Bibliotekų darbo” redakcijoje, vykstant diskusijai: „Mėgėjų klubas bibliotekoje: būtinybė ar mada?“ Tuometinis klubo pirmininkas Č. Vaupšas, dalyvavęs diskusijoje, apibūdino klubą kaip vienminčių broliją, kurio patikimiausias bendravimo ramstis yra knyga [26]. Sovietmetis buvo nepalankus bibliofilijai. Lietuviška knyga buvo dvasiškai marinama, todėl daukantiečiai perėmė iš knygnešių devizą „Švieskis ir šviesk“, pasiryžo tęsti knygnešystės tradiciją sovietmečio sąlygomis. Klubo svarbiausias uždavinys buvo ugdyti pagarbą lietuviškai knygai, ypač senajai lietuviškai raštijai, Lietuvos knygos istorijai. Tačiau lietuvybės puoselėjimas per knygą išgąsdino kai kuriuos klubo narius ir jie, nenorėdami turėti nemalonumų su sovietinio rėžimo institucijomis, pasitraukė iš klubo veiklos. Simono Daukanto bibliofilų klubo himno pagrindinis motyvas - „(...) žodį, vardą, knygą pamirštą Tėvynei sugrąžinkime (…) [30] reiškė svetimos ideologijos atmetimą.
 
Klubo kūrėjai
Pirmasis klubo pirmininkas - istorijos mokytojas Č. Vaupšas. Jis du su puse metų kūrybiškai vadovavo daukantiečiams. Vėliau dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių jis turėjo išvykti gyventi į Tauragės rajoną. Č. Vaupšas ne tik sutvirtino besikuriančio Knygos klubo pamatus, bet jam davė ir bibliofilinę kryptį. Klubo pamatus stiprino ir kiti pirmieji daukantiečiai: švietimo skyriaus vyr. inspektorius, istorikas S. Augūnas, vyr. muziejininkas (pagal specialybę - chemikas Povilas Grigola), istorijos mokytojas, vėliau Plungės meras G. Morkis, teatro režisierius ir literatas Virgilijus Noreika, Plungės miesto viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, lituanistė I. Juškevičienė, anglų kalbos mokytoja Joana Mažuikienė, istorijos mokytojas G. Černeckis.
S. Augūnas buvo klubo metraštininkas, penkiatomio klubo metraščio [9] sudarytojas ir įrišėjas. G. Morkis dirbo klubo raštininku, rašė apie klubą vietinėje spaudoje. Aktyviai knygą spaudoje propagavo P. Grigola, kurį sunki liga privertė pasitraukti iš bibliofilijos sąjūdžio. Kūrybingas buvo klubo fotografas V. Noreika. Po kurio laiko jis taip pat buvo priverstas pasitraukti iš klubo, nes išsikėlė gyventi į Vilnių. J. Mažuikienė išvyko gyventi į Angliją. Klubo narė anglų kalbos mokytoja Adelė Krivickienė apsigyveno Australijoje. Kita klubo narė Rita Derkintytė, dar būdama studentė, sukūrė šeimą JAV ir pasiliko gyventi ten. Dabartiniu metu klube iš pirmųjų narių yra likusi tik V.Skierienė, kurios dėka daukantiečiai turi nuolatinę būstinę Plungės viešojoje bibliotekoje. Nuo pat klubo darbo pradžios jam priklauso ir šių eilučių autorius - G. Černeckis. Pirmųjų klubo narių kryptinga veikla davė stiprų impulsą tolimesniam klubo augimui.
 
Klubo raidos etapai
Simono Daukanto bibliofilų klubas išgyveno tris raidos laikotarpius. Kiekviename iš jų vyko veiklos tikslų kaita. Pirmąjame - 1984 - 1986 m. - laikotarpyje Simono Daukanto knygos bičiulių klubas susikūrė stichiškai, veikė nuo nieko nepriklausomai pagal klubo nuostatus, kuriuose buvo suformuoti šie tikslai : propaguoti knygą, formuoti estetinį knygos bičiulių skonį, ugdyti skaitymo kultūrą, skleisti knygotyros, bibliofilijos žinias, rengti knygų, ekslibrisų, knygų iliustracijų parodas iš asmeninių kolekcijų. Nusistovėjus bibliofilinei krypčiai, klubas buvo pavadintas Simono Daukanto knygos mėgėjų klubu. Tada prasidėjo antrasis - 1986 - 1994 m. - klubo gyvavimo laikotarpis, pasižymėjęs brandesne veikla. Per šį laikotarpį klubas išaugo į veiklią Žemaitijos bibliofilinę organizaciją. Nuo 1994 m., patvirtinus naujus klubo įstatus [8], prasidėjo trečiasis klubo veiklos laikotarpis. Jo metu klubui buvo iškeltas uždavinys vadovauti Žemaičių bibliofilijos sąjūdžiui.
 
Simono Daukanto bibliofilų klubo pagrindinės veiklos kryptys
Simono Daukanto bibliofilų klubo laikraščio „Žemaičių bibliofilas” pirmojo numerio vedamajame puslapyje buvo išspausdintos Žemaičių bibliofilijos sąjūdžio tezės (septyniolika veiklos krypčių) [51], kurios sako apie platų žemaičių bibliofilų Knygos lauką. Iš jų svarbiausios yra šios: populiarinti bibliofiliją, vesti vertingų asmeninių bibliotekų apskaitą Žemaičiuose, atskleisti asmeninių bibliotekų fondus visuomenei, leisti laikraštį „Žemaičių bibliofilas” ir telkti žemaičių knygius, rengti konferencijas „Žemaičių knyga”, globoti žemaičių knygos paveldą, rengti mėnesinį „Bibliofilų puslapį” laikraštyje „Plungė”.
 
Klubo nariai
Klubą sudaro tikrieji nariai, Garbės nariai ir rėmėjai. Tikrieji nariai privalo aktyviai dalyvauti veikloje: per metus parengti bent vieną pranešimą savo pasirinkta tema, atitinkančią klubo tikslus ir uždavinius, vykdyti klubo tarybos nutarimus, laikytis klubo įstatų ir tradicijų. Metų pabaigoje kiekvienas klubo narys atsiskaito už nuveiktus darbus. Pasyvūs nariai išbraukiami iš klubo narių sąrašo. Per 1984 - 2001 m. klube įregistruoti 37 tikrieji klubo nariai ir 4 Garbės nariai, kuriais tapo prof. D. Kaunas (Vilnius), dr. Irena Kubilienė (Vilnius), knygotyrininkė Nijolė Lietuvninkaitė (Kaunas), kraštotyrininkė Eleonora Ravickienė (Plungė). Simono Daukanto bibliofilų klubo Garbės vardai suteikiami asmenims, kurie nusipelnė Lietuvos bibliofilijai ir Simono Daukanto bibliofilų klubui. Tikrųjų klubo narių profesinė padėtis per minėtą laikotarpį buvo tokia: 15 mokytojų, 14 vyresniųjų klasių mokinių, 1 gydytojas, 1 inžinierius, 1 darbininkas, 1 miškininkas, 3 bibliotekininkės, 1 verslininkė. Klubo narių kaitą nulėmė šios priežastys: keliami dideli reikalavimai nariams; moksleiviai, klubo nariai, sėkmingai įstoja mokytis į aukštąsias mokyklas ir po to nebegrįžta į Plungę; dalis klubo narių išsikelia gyventi iš Plungės miesto kitur.
Šiuo metu klube yra 10 tikrųjų klubo narių ir du rėmėjai. Pagrindinis veiklos krūvis tenka klubo branduoliui. Klube naudingai dirba: metraštininkas, laikraščio „Žemaičių bibliofilas” bendradarbis, straipsnių apie bibliofiliją ir klubo veiklą autorius, gydytojas Kęstutis Vaitkus; klubo iždininkė, laikraščio „Žemaičių bibliofilas” kalbos redaktorė ir bendradarbė, lituanistė Violeta Bražinskienė; klubo nariai, straipsnių apie knygas ir bibliofiliją autoriai, pradinių klasių mokytoja Jadvyga Čekavičiūtė, Žemaitijos nacionalinio parko istorikas Edmundas Mickūnas, Plungės viešosios bibliotekos bibliografijos skyriaus vedėja Otilija Juozapaitienė.
 
Klubo veikla ir vidaus tvarka
Simono Daukanto bibliofilų klubas veikia pagal susirinkime patvirtintą veiklos programą. Pagrindinė klubo veiklos forma - susirinkimai, kurie vyksta kiekvieno mėnesio 10 d. Plungės viešojoje bibliotekoje, išskyrus liepą ir rugpjūtį. Juose yra skaitomi pranešimai bibliofilijos, knygos istorijos temomis Susirinkimo pabaigoje klubo nariai supažindina savo kolegas su naujai įsigytomis knygomis, vyksta knygų mainai. Daukantiečiai ateina į susirinkimus jiems iš anksto pasiruošę. Griežtai laikomasi nustatyto reglamento. Susirinkimo trukmė - ne daugiau kaip 2 valandos. Susirinkimuose, be tikrųjų klubo narių, gali dalyvauti svečiai ir rėmėjai. Daugiausiai pranešimus skaito klubo nariai, tačiau nemažai jų yra skaitę ir klubo bičiuliai, žinomi šalies knygotyrininkai ir bibliofilai. Apie įdomius susitikimus su Knygos žmonėmis pasakojo daukantiečių susitikimų knyga, kurioje klubo svečiai palieka savo atsiliepimus bei įspūdžius. Kūrybiškumas, veiklos formų įvairovė sąlygoja Plungės bibliofilų sanbūrio gyvybingumą ir atkreipia visuomenės dėmesį.
 
Viktorinos
Klubas yra surengęs šias viktorinas: „Literatūrinė viktorina” (1986) [22], „Pirmai lietuviškai knygai - 440” (1987) [45], „S. Daukantui - 200” (1993) [46], „Knygnešių dienai” (1995) [47], „Nežinomam knygnešiui” (1995). Viktorinų tikslas buvo skatinti skaitytojus domėtis Žemaitijos knygos istorijos vietomis, žemaičių krašto šviesuoliais, knygnešiais. Viktorinose dalyvavo įvairių profesijų ir skirtingo amžiaus žmonės ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš kitų Lietuvos regionų.
 
Parodos
Klubas organizavo knygų parodas iš bibliofilų asmeninių kolekcijų: „Knygos apie knygas”, „Lietuviškos knygos kelias”, „Senoji knyga”, „Knygų serijos”, „Dailioji knyga”, „Lituanistinės bibliotekos serijos”, „Knygos apie bibliofiliją” [41] ir kt. Rengiant knygų parodas, buvo siekiama parodyti lietuviškos knygos kelią, skatinta domėtis vertingais leidiniais ir knygų rinkiniais.
Plungiškiai įsiminė klubo rengtus literatūrinius vakarus rajono viešojoje bibliotekoje: „Gediminas Ilgūnas apie knygnešius” [44], „Vytautas Almanis apie savo knygas”, „Alfonsas Čepauskas ir jo sukurti ekslibrisai” „Mažosios Lietuvos poetai”, „Maironio 125-osioms gimimo metinėms” [52], „Vištelio-Višteliausko 150-osioms gimimo metinėms” [1], „Martyno Jankaus 130-osioms gimimo metinėms” ir kt. Literatūriniai vakarai žadino tautinę savimonę. Juose buvo ugdoma pagarba lietuvių raštijai ir jos kūrėjams, drąsiai kalbėta apie tai, kas buvo sovietų valdžios uždrausta.
 
Konferencijos
Plataus atgarsio visuomenėje susilaukė klubo surengtos konferencijos. 1988 m. spalio mėn. Plungėje įvyko pirmieji S. Daukanto skaitymai [28, 36]. Pranešimus skaitė: dr. Romas Batūra, dr. Antanas Tyla, dr. I. Kubilienė, dr. Rimantas Vėbra, prof. V. Žukas. Lietuvos atgimimo metais pirmą kartą tokia konferencija buvo organizuota Plungėje. Joje žmonės po daugelio metų pirmą kartą išgirdo viešai ištartus žodžius apie Lietuvą. Konferencija, tapusi tautine švente, vyko sausakimšoje „Linų audinių” fabriko salėje. Jos metu buvo platinama Sąjūdžio spauda ir naujausios knygos Lietuvos istorijos tematika.
1993 m. spalio mėn. Žemaičių Kalvarijoje buvo surengta konferencija „Simonui Daukantui - 200” [3], kurioje pranešimus skaitė S. Daukanto klubo nariai P. Grigola, K. Vaitkus, Č. Vaupšas, G. Černeckis. Daukantiečiai parodė sau ir kitiems, kad sugeba parengti patys pranešimus, turi sukaupę turtingą archyvinę medžiagą apie S. Daukantą ir kitus Žemaitijos šviesuolius. 1999 m. spalio 28 d. Plungės viešojoje bibliotekoje įvyko konferencija „Žemaičių knyga” [23], skirta Simono Daukanto bibliofilų klubo 15-os metų sukakčiai. Pranešimus skaitė prof. D. Kaunas, dr. I. Kubilienė, doc. Genovaitė Raguotienė, knygotyrininkė N. Lietuvninkaitė, knygotyrininkas Sigitas Drobenka, istorijos mokytojas G. Černeckis. Klubas iškėlė uždavinį, pasitelkus šalies mokslininkus, humanitarus ir knygotyrininkus, pradėti sistemingesnius ir kryptingesnius Žemaičių knygos tyrinėjimus.
2000 m. rugsėjo 16 d. Plateliuose įvyko konferencija „Žemaičių knyga-2” [43]. Pranešimus skaitė: bibliofilas, kraštotyrininkas Juozas Šimkus, bibliotekininkė Asta Miltenytė, dr. Arvydas Pacevičius, prof. D. Kaunas, doc. G. Raguotienė, doc. Bronius Raguotis, Žemaitijos nacionalinio parko istorikas E. Mickūnas ir šio parko etnologė Aldona Kuprelytė. Šioje konferencijoje buvo nagrinėjami Žemaičių regiono knygos veikėjai, jų asmeninės bibliotekos, knygų kolekcijos, atskirų knygų likimai. Konferencija susidomėjo mokytojai, mokiniai, bibliotekininkai, knygos mėgėjai, Lietuvos kultūros gerbėjai.
 
Žygis S. Daukanto keliu
Klubo nariams ir visuomenei įsiminė 1986 m. gegužės mėnesį pradėtas žygis pėsčiomis S. Daukanto keliu su jo raštais kuprinėje, kuriam prigijo pavadinimas „Nuo Kalvių per Lietuvą link Vilniaus“. Plungiškiai, įgyvendindami šią programą, nebuvo pirmieji, nes 1975 m. S. Daukanto taku ėjo žygeiviai [13], kurie atkartojo 1814 m. garsiąją istoriko kelionę.
Lietuvos Žygeivių sąjunga - visuomeninė, nepolitinė organizacija, kuri užsiima tradicine žygeiviška veikla: rengia Rasos, Vėlinių šventes, organizuoja talkas, stato paminklus, leidžia savo leidinius. Sovietmetyje žygeivių veikla buvo valdžios netoleruojama, nes turėjo rezistencinį pobūdį [2]. Šis žygis daukantiečiams buvo simbolinis. Žygio dalyviai šia akcija išsakė savo meilę Tėvynei ir tylų protestą prieš sovietinės valdžios vykdomą lietuvių tautos priespaudą.
Č. Vaupšas, iškėlęs žygio idėją, pasiūlė žygiuoti etapais ir apie tai rašyti spaudoje. Aistringiausio žygio dalyvio Gintaro Morkio aprašymai tuometiniame Plungės rajono laikraštyje „Kibirkštis“ [29] daugeliui žemaičių tapo tikromis Lietuvos istorijos pamokomis. 1988 m. rugpjūčio mėn. daukantiečiai ir prie jų prisijungę Vydūno klubo nariai iš Klaipėdos užbaigė žygį pėsčiomis. Žygio dalyviai, nešini trispalvėmis vėliavomis, įžengė į Vilnių. Tuo metu Arkikatedros aikštėje vyko bado akcija, nukreipta prieš sovietinę valdžią. Martyno Mažvydo knygos bičiulių klubo nariai Vilniaus universiteto S. Daukanto kiemelyje su gėlėmis sutiko žemaičių bibliofilus, atnešusius į sostinę S. Daukanto dvasią. Daukantiečių žygis, sustiprinęs pasiryžimą tarnauti lietuviškai knygai, sutapo su Sąjūdžio susikūrimu ir Lietuvos Atgimimo pradžia.
 
Kiti daukantiečių žygiai
Pamėgta daukantiečių klubinės veiklos forma - žygiai su knyga kuprinėje. „Atverkime duris į Lietuvą” (žodžiai iš Simono Daukanto bibliofilų klubo himno) - toks buvo pagrindinis daukantiečių žygių motyvas. Klubą išgarsino du žygiai: minėtasis 1986-1988 m. žygis pėsčiomis „Nuo Kalvių per Lietuvą link Vilniaus” ir 1989 m. triejų dienų blaivybės žygis dviračiais vyskupo M. Valančiaus keliais [34]. Keli šimtai plungiškių šiltai išlydėjo ir sutiko 50 žygio dalyvių, dviratininkų koloną, pasipuošusią tautine simbolika ir blaivybės šūkiais Babrungo slėnyje. Buvo Atgimimo metas: žygio dalyviai ir miestelio gyventojai viešai davė sau blaivybės priesaiką. Blaivybės žygio metu, prie laužo buvo garsiai skaitomi M. Valančiaus raštai, organizuojami mitingai ir vakaronės, talkos Žemaitijos miesteliuose ir kaimuose. Skatindami jaunimą domėtis senąja raštija, nuo 1995 m. klubo nariai su jauniausiais knygos bičiuliais dalyvauja M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventėse Žemaičių vyskupo gimtinėje Nasrėnuose, Kretingos rajone [48]. 1995 m. spalio mėn. Nasrėnuose M. Valančiaus garbei buvo sodinamas ąžuolynas - 200 ąžuoliukų (daukantiečiams buvo patikėta pasodinti 10 ąžuoliukų) [42]. Įtraukdamas jaunimą į knygos kulto šventes, klubas auginasi sau pamainą. Klubas tapo bibliofilijos mokykla daugeliui mokinių.
 
Knygnešio dienos paminėjimai
Nuo 1995 m. S. Daukanto klubo nariai pradėjo minėti Knygnešio dieną Plungės Senamiesčio vidurinėje mokykloje. Šis renginys tradicinis [27]. Minėtos mokyklos moksleiviai rašo projektinius darbus apie Simono Daukanto bibliofilų klubo veiklą, jie yra parengę puslapį internete.
 
Knygų parodos atokesnėse rajono gyvenvietėse
Klubas yra organizavęs kilnojamas knygų parodas atokesnėse rajono gyvenvietėse - Žlibinuose [35], Žemaičių Kalvarijoje, Kuliuose [38], kuriuose knygos mėgėjai buvo supažindinami su naujausiais ir vertingiausiais leidiniais bei klubo veikla. Propaguodami bibliofiliją, daukantiečiai dalyvavo susitikimuose su Akmenės [32], Skuodo [33], Kelmės, Mažeikių, Papilės [6] knygos mėgėjais. Kiekviename Žemaitijos miestelyje atsirasdavo bibliofilijos sąjūdžio rėmėjų, talkininkų. Buvo telkiamos knygos mėgėjų pajėgos pirmojo bibliofilų laikraščio Lietuvoje „Žemaičių bibliofilas” išleidimui.
 
Konkursas „Prakalbinta knyga“
Ketvirtus metus klubas rengia Didžiojo skaitytojo konkursą „Prakalbinta knyga” [7], kurio dalyviai yra skaitytojai iš visos šalies. Konkurso tikslas - ugdyti skaitymo kultūrą. Tradiciškai šio konkurso rezultatai paskelbiami gegužės 7 d. - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Konkurse „Prakalbinta knyga 2001” dalyvavo 51 skaitytojas. Jam buvo atsiųsta 12 suaugusiųjų ir 39 moksleivių rašinių apie labiausiai patikusias knygas. Įdomu tai, kad bibliofilų konkurse dalyvauja ne tik Plungės miesto ir rajono, bet ir Zarasų, Rokiškio, Jurbarko, Kauno, Akmenės, Kuršėnų, Telšių skaitytojai. Kai kurie, tokie kaip Justina Žukinskaitė, Janina Matevičienė, Antanas Kakanauskas, Birutė Širvinskaitė šiame konkurse yra dalyvavę po keletą kartų. Rašiniuose pasakojama apie visai neseniai pasirodžiusias knygas (pvz. Laimono Tapino „Imk, klajokli, žibintą vilties”), ir senesnes (pvz. Onos Pajėdaitės „Ji buvo Simonaitytė”, Vandos Juknaitės „Šermenys” ir kt.). Konkurse dalyvauja nemažai skaitytojų, kurie ypač brangina knygas. Džiugina jauniausiųjų konkurso dalyvių mintys. Štai keletas iš jų: „vis dėlto gera paskaityti knygą, nors šalia yra televizorius ir kompiuteris, “- rašo Eidmantė Damulytė (IV kl., „Ryto” vid. m-kla); „Aš esu fantastinių knygų fanas”, - rašo Aurimas Bubelė (IV kl., „Ryto” vid. m-kla).
 
„Didžiojo skaitytojo” konkursas
Daukantiečiams knygų skaitymas nėra vien pramoga, bet daugiau dvasinis tobulėjimas. „Didžiojo skaitytojo” konkurso svarbiausias tikslas - geriausių knygų skaitymas. Knygos sudvasinimas nėra Plungės bibliofilų bėda, kaip rašo Vilma Mosteikienė savaitraštyje „Literatūra ir menas” [31]. Negalima visą gyvenimą apsiriboti anot T.H. Toro „Voldene arba gyvenimas miške”, vien „Mažuoju skaitymu, kuris skirtas pradedantiesiems ir pritinka tiktai pigmėjams bei manekenams” [39].
 
Bendradarbiavimas spaudoje
Klubo nariai, ugdydami knygos kultūrą, šalies žurnaluose ir laikraščiuose jau yra paskelbę kelis šimtus straipsnių, kuriuos spausdino žurnalai, „Bibliotekų darbas”, „Naujos knygos”, „Tarp knygų”, „Žemaičių žemė”, „Kultūros barai”, „Knygnešys”, „Aitvarai”. Apie Plungės bibliofilus rašė respublikos laikraščiai: „Lietuvos rytas”, „Literatūra ir menas”, „Šiaurės Atėnai”.
 
Ryšiai su kitais bibliofilais
Siekdami gilesnio knygos pažinimo, profesionalesnio bibliotekų tvarkymo, daukantiečiai lankė žinomų Lietuvos bibliofilų asmenines bibliotekas: P. Jakšto, Kazio Varnelio, Gerardo Bagdonavičiaus, D. Kauno, N. Lietuvninkaitės, Česlovo Degučio, Romo Kavaliausko ir kt. Bendravimas su bibliofilais plėtė klubo narių akiratį ir knygos bičiulių ratą.
 
„Bibliofilo lentynėlė“, „Bibliofilų puslapis“
1995 m. sausio mėn. laikraštyje „Žemaičių saulutė” pasirodė Simono Daukanto bibliofilų klubo skyrius „Bibliofilo lentynėlė” [4] (įdėtas į 6 numerius). Skyrius supažindino skaitytojus su bibliofilija, senomis ir naujomis vertingomis knygomis, knygų rinkiniais, įdomiomis asmeninėmis bibliotekomis. Tačiau „Žemaičių saulutė” kurį laika buvo nustojusi gyvuoti, todėl nuo 1996 m. kovo mėn. klubas kiekvieną mėnesį rengia „Bibliofilų puslapį” laikraštyje „Plungė” (išspausdinti 76 puslapiai) [5]. „Bibliofilų puslapis” - tai Simono Daukanto klubo tribūna ir nuolatinis ryšys su visuomene. „Bibliofilų puslapiuose” spausdinami straipsniai apie plungiškių knygių asmenines bibliotekas, knygų kolekcijas, Plungės miesto knygynus tarpukaryje, knygai reikšmingas Plungės ir Žemaitijos vietas, Simono Daukanto bibliofilų klubo renginius, Plungės rajono knygnešius, seniausias ir naujausias knygas ir kt. Ne tik plungiškiai, bet ir iš kitų miestų pamėgo „Bibliofilų puslapį”, kurį, mūsų žiniomis, daug kas kaupia ir kolekcionuoja, nes jis turi išliekamąją vertę.
 
„Žemaičių bibliofilas”
2000 m. kovo 16 d. klubas išleido pirmąjį Lietuvoje bibliofilinį laikraštį „Žemaičių bibliofilas” [50], kurio tolesnė leidyba priklausys nuo klubo finansinių galimybių (jau išleisti 4 numeriai).
„Žemaičių bibliofilo” pasirodymas - klubo brandos ženklas. Apie laikraštį „Žemaičių bibliofilas” susitelkė būrys bendraminčių. Plungės knygiai realizavo poreikį turėti bibliofilinį laikraštį. Tai padaryti vieniems nebuvo lengva.
Rengiant „Žemaičių bibliofilą”, talkino Martyno Mažvydo (Vilnius) bibliofilų klubas ir XXVII knygos mėgėjų draugija (Kaunas). Plungiškių bibliofilų laikraštis pralaužė ledus bibliofilijai, kaip savitai kultūros raiškai Žemaitijos regione.
Svarbiausias „Žemaičių bibliofilo” tikslas - ugdyti jaunąjį Lietuvos bibliofilą, remiantis giliomis Europos bibliofilijos tradicijomis.
„Žemaičių bibliofilas” yra ne tik Simono Daukanto bibliofilų klubo vizitinė kortelė, bet ir Lietuvos bibliofilijos pulsas. Čia spausdinami straipsniai iš Europos, Lietuvos ir Žemaitijos bibliofilijos istorijos, nušviečiamas trijų Lietuvoje veikiančių bibliofilų klubų veikla, nemažai vietos skiriama Daukanto klubo veiklai, Žemaičių knygai.
 
Klubo biblioteka, archyvas
Klubas kaupia bibliofilų archyvą, bibliotekėlę, kurioje vyrauja knygos su autografais.
 
Dalyvavimas seminaruose ir kituose renginiuose
Klubo nariai dalyvavo knygotyros seminaruose (1992 m. lapkričio 20 d., skirtas knygų prekybos istorijos klausimams, 1993 m. spalio 22 d., skirtas „Aušros 115-osioms metinėms” ir kt.) [19] Taip pat dalyvavo Lietuvos kultūros fondo knygos programoje „Penki apsnigti vakarai su reta knyga” prof. Č. Kudabai atminti (1995 m. kovo mėn. M. Valančiaus „Žemaičių vyskupystę” pristatė Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubo nariai G. Černeckis ir K. Vaitkus; 1999 m. gruodžio 4 d. įvyko antrasis vakaras „Bundantysis švinta iš vidaus...” Lakonikų autorius G. Černeckis ir kiti daukantiečiai susitiko su Vilniaus Sietuvos vidurinės mokyklos skaitovais, kuriuos parengė lituanistė Janina Lukoševičienė [21]. Simono Daukanto bibliofilų klubo nariai supažindino Vilniaus moksleivius su klubo veikla, puoselėjant knygos kultūrą Žemaitijoje.
 
Klubo vieta regiono ir visos Lietuvos kultūriniame gyvenime
Kryptinga ir turininga klubo veikla sudaro sąlygas kiekvieno klubo nario saviraiškai ir savikūrai, formuoja Plungės bibliofilų įvaizdį, turi įtakos regiono kultūros klimatui. Simono Daukanto bibliofilų klubas propaguoja knygos kultūrą, kuri yra atsvara masinės kultūros antplūdžiui Žemaičiuose. Didėjantis visuomenės dėmesys klubui, parodo daukantiečių įsitvirtinimą regiono kultūros erdvėje. Prof. D. Kaunas Simono Daukanto bibliofilų klubo švystelėjimą Žemaičiuose įvardina kaip nė su kuo nepalyginamą knygos kultūros proveržį [16]. Bibliofilas Aleksandras Mažrimas iš Kauno, kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas” [25] palankiai įvertino pirmojo Lietuvos bibliofilų laikraščio „Žemaičių bibliofilas” pasirodymą Plungėje. Gintarė Žalkauskaitė straipsnyje „Elitinės kultūros klubas - bibliofilai” laikraštyje „Šiaurės Atėnai” pažymėjo, kad didžioji daukantiečių veiklos dalis yra šviečiamas darbas [49]. Dalia Lukienė šiltai atsiliepė apie klubą išeivijos laikraštyje „Draugas” pabrėždama, kad Simono Daukanto bibliofilų klubas tęsia žemaičių knygos kultūros tradiciją [24].
Kadangi daukantiečių renginiai kėlė visuomenės susidomėjimą, nemažai dėmesio Daukanto klubui ir bibliofilijai skyrė vietiniai laikraščiai: „Plungė”, „Žemaitis”, „Žemaičių saulutė”, „Brasta”. „Bibliofilų puslapio” įsitvirtinimas „Plungės” laikraštyje ir sėkmingas pirmųjų laikraščio numerių „Žemaičių bibliofilas” išplatinimas teikia vilčių, kad visuomenė darosi palankesnė bibliofilijai. Nežiūrint teigiamų poslinkių, bibliofilija dar tik atrandama ne tik Žemaičiuose, bet ir Lietuvoje.
 
Išvados:

1) Simono Daukanto bibliofilų klubas yra atvira bibliofilinė organizacija, kuri laikosi devizo „švieskis ir šviesk“;

2) yra savaimiškai susikūrusi, nepriklausoma bibliofilinė organizacija, sudaranti sąlygas klubo narių saviraiškai per knygą;

3) skleidžia pasaulinės knygos kultūros patirtį, ugdo skaitymo kultūrą ir pagarbą knygai;

4) tęsia ir kuria naujas knygos kultūros tradicijas Žemaitijoje;

5) ugdo jaunuosius Lietuvos bibliofilus ir humanitarinę kultūrą;

6) yra moderniškas ir nuolatos atsinaujinantis knygos mėgėjų sambūris, kurį mėgsta jaunimas;

7) pelnė visuomenės pagarbą, nes propaguoja toleranciją, dvasingumą, pagarbą Lietuvos istorijai ir lietuvių tautos tradicijoms;

8) sutelkė pajėgų būrį talkininkų knygos kultūrai ir bibliofilijai ugdyti Žemaitijoje.

Šaltiniai ir literatūra

1 Anužytė, Lina. Paminėjo jubiliejų. Kibirkštis, 1987, gruod.15.

2 Apibendrinimai. Atbalsis. Lietuvos žygeivių laikraštis. 1997 Pavasaris, nr. 7.

3 Ažaneckienė, Danguolė. Paminėjo didįjį žemaitį . Žemaitis, 1993, spal. 30.

4 Bibliofilo lentynėlė . Žemaičių saulutė, 1995, saus. 28 - 1995, liep. 22

5 Bibliofilų puslapis. Plungė, 1996, kovo 12 - 2002, liep.22.

6 Bražinskienė, Violeta. Daukantinės Papilėje. Plungė, 2000, gruod. 15.

7 Bražinskienė, Violeta. Kalbiname knygą ketvirti metai. Plungė, 2001, birž. 13. 8 Simono Daukanto bibliofilų klubo įstatai : registruoti Plungės rajono savivaldybėje

1996m. gegužės 6d. valdybos sprendimu Nr. 124 ; [mašinraštis]. Iš: Simono

Daukanto bibliofilų klubo archyvas Plungėje.

9 Simono Daukanto bibliofilų klubo metraščiai : [mašinraštis] / sudarė Saulius

Augūnas. T. I-V. - 1985-1989. Iš: Simono Daukanto bibliofilų klubo archyvas

Plungėje.

10 Simono Daukanto bibliofilų klubo susitikimų knyga : [pradėta 1985m.], p. 5. Iš:

Simono Daukanto bibliofilų klubo archyvas Plungėje.

11 Simono Daukanto knygos bičiulių klubo darbo planas 1985 : [mašinraštis] / sudarė

Č. Vaupšas. - 1985. 2 p. Iš: Simono Daukanto bibliofilų klubo archyvas Plungėje.

12 Simono Daukanto knygos bičiulių klubo nuostatai : [mašinraštis]. - Plungė, 1985.

15 p. Iš: Simono Daukanto bibliofilų klubo archyvas Plungėje.

13 Simono Daukanto taku. Žygeivių maršrutai : piešiniai ir parašai po jais dailininkės

Gražinos Didelytės. - Kaunas : Atmintis, 1998. 30 p.

14 XXVII Knygos mėgėjų metraštis. - Kaunas.

D. 1. - 1933. - 173 p. : iliustr. -Tiražas 312 egz.

D. 2. - 1937. - 213 p. : iliustr. - Tiražas 271 numeruoti egz.

15 Jakštas, Petras. Kas buvo XXVII knygos mėgėjai. Plungė, 1996, kovo 12 -

1997, liep. 8.

16 Kaunas, Domas. Bibliofilija senosios ir šiuolaikinės kultūros sankirtoje. Plungė,

2001, liepos 4.

17 Kaunas, Domas. Bibliofilo biblioteka / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo

biblioteka ; Bibliografijos ir knygotyros centras ; Martyno Mažvydo bibliofilų

klubas. - Vilnius, 1995.

D. 1: Didžiosios Lietuvos ir JAV lietuvių lietuviškieji leidiniai : katalogas. - 172 p.

Tiražas 100 numeruoti egz.

18 Kaunas, Domas. Simono Daukanto bibliofilų klubas. Iš: Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilnius, 1997, p. 86.

19 Knygotyros seminarų programos. Iš: Simono Daukanto bibliofilų klubo archyvas

Plungėje.

20 Laucevičius, Edmundas. XV-XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose. Vilnius, 1976. 126 p.

21 Lietuvos kultūros fondas. Knygos programa (šeštieji metai)”Penki apsnigti

vakarai su knyga” prof. Č. Kudabos atminimui. LKF programos rengėjai dr. Irena

Kubilienė : [mašinraštis]. Iš: Simono Daukanto bibliofilų klubo archyvas Plungėje.

22 Literatūrinė viktorina. Kibirkštis, 1986, saus. 1 - 1986, lapkr. 1.

23 Liūnienė, Lina. Biblioteka ir bibliofilai šventė jubiliejines sukaktis. Plungė,

1999, lapkr. 5.

24 Lukienė, Dalia. Knyga visiems įdomi. Draugas, 2001, birž. 16.

25 Mažrimas, Aleksandras. Šaunieji Plungės bibliofilai . Literatūra ir menas, 2001,

kovo 9.

26 Mėgėjų klubas bibliotekoje : būtinybė ar mada. Bibliotekų darbas, 1987, Nr. 5,

p.19.

27 Mokykla pagerbė knygnešius : Plungės informacija. Plungė, 1997, kovo 25.

28 Morkis, Gintaras. Mokslinis seminaras - lyg tautinė šventė. Kibirkštis, 1988,

lapkr. 3.

29 Morkis, Gintaras. Nuo Kalvių per Lietuvą link Vilniaus. Kibirkštis, 1986, birž.

10 - 1988, gruod. 10.

30 Morkis, Gintaras. Nuo Kalvių per Lietuvą link Vilniaus : žygis pėsčiomis S.

Daukanto keliu ; Iš kraštotyrininko užrašų / Simono Daukanto bibliofilų klubas. -

Plungė, 1999.

31 Mosteikienė, Vilma. Skaitytojų kiekybė ar skaitymo kokybė. Literatūra ir menas,

2000, vas. 4.

32 Motužytė, Kristina. Ieškokime savo žvaigždės. Žemaitis, 1991, lapkr. 26.

33 Orlovienė, Aušra. Susitikimas muziejuje. Skuodas, 2001, geg. 11.

34 Paulauskaitė, Zita. Žygis M. Valančiaus keliais . Blaivioji Lietuva (LPS Motiejaus

Valančiaus Blaivystės Sąjūdžio leidinys), 1989, gegužė.

35 Skarienė, Agnė. Svarbu savo buvimu praturtinti kitą . Žemaičių saulutė, 1998,

balandžio 10.

36 Sušinskas, Aloizas. Šventė Žemaitijoje. Draugystė, 1988, lapkričio 22

37 Romualdas Šalūga : bibliografinė rodyklė, 1948-1986m. / sudarė Dalia Gargasaitė,

Eugenijus Manelis. - Vilnius : M. Mažvydo knygos bičiulių klubas, 1990. 30 p.

38 Tamašauskienė, Laima. Knygos šventė Kuliuose. Žemaičių saulutė, 1998,

sausio 2.

39 Thoreau, Henry David. Voldenas, arba gyvenimas miške. Vilnius, 1985. p. 75.

40 Vaičiūnas, Albinas. Mylėjęs knygą .Iš: Profesorius Česlovas Kudaba / sudarė

Rimantas Krupickas. - Vilnius : Mintis, 1995, p. 179-183.

41 Vaitkus, Kęstutis. Bibliofilų parengta paroda. Brasta, 1998, vas. 27.

42 Vaitkus, Kęstutis. Nasrėnuose, M. Valančiaus gimtinėje. Žemaičių saulutė,

1995, spal. 21.

43 Vaitkus, Kęstutis.”Žemaičių knyga-2”. Tarp knygų, 2000, Nr. 11, p. 41.

44 Vaupšas, Česlovas. Kaip gimsta knyga. Kibirkštis, 1985, gruod. 4.

45 Viktorina”Pirmai lietuviškai knygai-440”. Kibirkštis, 1987, lapkr. 21 - 1988,

gruod. 29..

46 Viktorina”Simonui Daukantui - 200”. Knyga tarp žmonių turi būti . Žemaitis,

1993, birž. 16 - 1993, spal. 27.

47 Viktorina skirta Knygnešio dienai. Pertrauka (Plungės 4-osios vid. m-klos

mėnraštis), 1995, Nr. 3-4.

48 Vyšniauskienė, Alma. Motiejaus Valančiaus gimtinėje. Žemaitis, 1995, geg. 17.

49 Žalkauskaitė, Gintarė. Elitinės kultūros klubas - bibliofilai. Šiaurės Atėnai,

2000, spal. 21.

50 Žemaičių bibliofilas . Simono Daukanto bibliofilų klubo laikraštis. Plungė,

2000, kovo16 (Nr.1).

51 Žemaičių bibliofilijos sąjūdžio tezės. Veiklos kryptys. Žemaičių bibliofilas,

Plungė, 2000, kovo 16, p.1.

52 Žilinskienė, Violeta. Dar minimas Maironis. Kibirkštis, 1987, gruod. 3.

53 Žukas, Vladas. Bibliofilija praeityje ir dabar. Vilnius , 1979. 48 p.