Dr. Jonas Basanavičius

 

Dr. Jono Basanavičiaus kambarys >>>

 
Jonas Basanavičius. Nuotrauka iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniųJONAS BASANAVIČIUS (1851 m. lapkričio 23 d. Ožbakaliuose - 1927 Vilniuje), lietuvių tautinio judėjimo, mokslininkas, gydytojas. 1873 m. baigė Marijampolės gimnaziją, 1879 m. - Maskvos universiteto medicinos fakultetą. 1879-1882 m. Lomo (Lompalankos, Bulgarija) ligoninės direktorius ir apygardos gydytojas. Vėliau gavo ir Bulgarijos pilietybę. 1917-1924 m. Vilniaus lietuvių gimnazijos gydytojas.
Kultūrinę ir politinę veiklą pradėjo studijuodamas Maskvos universitete. Tyrė Lietuvos istoriją, lietuvių kultūrą, rinko tautosaką, rūpinosi liaudies švietimu, lietuviškos spaudos draudimo panaikinimu. 1874 m. parengė lietuvišką elementorių, bet negavo leidimo spausdinti. 1883 m. parengė pirmuosius „Aušros“ numerius, pasirašė jos pirmojo numerio leidėju. Legalioje rusų spaudoje įrodinėjo lietuviškos spaudos draudimo nenaudingumą caro valdžiai, pasiuntė carui peticiją, prašydamas legalizuoti „Aušrą“. Per 1905-1907 m. revoliuciją rėmė konstitucinės monarchijos idėją, stengėsi, kad revoliucija Lietuvoje baigtųsi taikiu lietuviškos buržuazijos ir carizmo sandėriu, buvo vienas Lietuvių suvažiavimo Vilniuje sušaukimo iniciatorių. Jo iniciatyva 1907 m. įkurta Lietuvos mokslo draugija; jai iki mirties pirmininkavo, redagavo jos tęstinį leidinį „Lietuvių tauta“.
J. Basanavičius parašė apie 40 studijų iš istorijos, archeologijos, kultūros istorijos, etnografijos, folkloristikos, kalbotyros, sanitarijos, apie 140 įvairių straipsnių. A. Basanavičių, kaip mokslininką, labiausiai domino lietuvių etnogenezės ir kultūros klausimai. Šia tema jis sukaupė daug vertingų duomenų. Nemažai rašė apie kryžiuočių ir vokiečių užkariavimus, santykius su Lietuva („Apie kryžiokus“, „Apie įsteigimą Ragainės pilies“, „Lietuvių kryžiai archeologijos šviesoje”, „Iš krikščionijos santykių su senovės lietuvių tikyba ir kultūra”, išleista 1912 m.). Vertingiausia jo kaip tautosakininko palikimo dalis yra sudaryti ir išleisti lietuvių tautosakos rinkiniai: „Lietuviškos pasakos“ (2 d., 1898-1902 m.), „Ožbakalių dainos“ (2 t., 1902 m.), „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“ (1903 m.), „Lietuviškos pasakos įvairios” (4d., 1903-1905 m.).
Beveik visą gyvenimą A. Basanavičius stengėsi pagrįsti romantinę lietuvių kilmės iš trakų-frygų hipotezę („Lietuviškai-trakiškos studijos“, 1898 m.; „Levas lietuvių pasakose ir dainose“, išsp. 1907-1919 m., išl. 1919 m.; „Apie Trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon“, 1921 m.), pirmasis nustatė, jog tarp baltų ir trakų esama palyginti artimų kalbinės giminystės ryšių; romantiškai idealizavo lietuvių tautos praeitį.
 
Parengta pagal Lietuvos enciklopedijoje (T. I. P. 218) paskelbtą 
Jono Zinkaus ir Juozo Žiugždos p[ublikaciją