|
M.
Muravjovo nurodymas: Siunčiu
lietuviškos abėcėlės egzempliorių, išspausdintą rusiškomis
raidėmis, (ir) siūlau komitetui nuo šiol laikytis taisyklės:
nepraleisti spausdinimui nė vieno lietuviško elementoriaus, rašyto
lenkiškomis raidėmis, ir leisti spausdinti juos tik tada, kai
jie bus perrašyti rusiškomis raidėmis pagal pridedamą pavyzdį.
- Pėstininkų
generolas M. Muravjovas
- Valstybės
patarėjas Nikotinas (vertimas) LIŠ t. II p. Vilnius
|
Michailas
Nikolajevičius Muravjovas gimė
1796 m. spalio 12 d. Maskvoje, mirė 1866
m. rugsėjo 10 d. Peterburge.
Carinės Rusijos valstybės veikėjas,
administratorius. Infanterijos generolas (1863), grafas (1865).
1812 m. dalyvavo Risijos-Prancūzijos kare.
Priklausė dekabristų Gelbėjimo ir
Gerovės sąjungoms. 1816 m. dalyvavo sudarant slaptos draugijos įstatus
(Sojuz blagodienstvija). Nuo 1820 m. atsiribojo nuo slaptų draugijų
veiklos. 1821 m. pasitraukė iš dekabristų judėjimo. 1825 m. per
dekabristų judėjimą buvo suimtas, bet išsiteisino ir buvo paleistas.
1827 m. paskirtas Vitebsko gubernijos vicegubernatoriumi.
Dalyvavo 1830-1831 m. sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje malšinime. Daug
pastangų dėjo, kad Gudijos gubernijoje būtų panaikintas Lietuvos statuto
galiojimas ir pradėta valdyti pagal bendruosius Rusijos imperijos
įstatymus.
1830 m. gruodžio 22 d. carui Mikalojui I įteikė raštą dėl mokyklų
pertvarkymo tuo metu vadinamosiose Vakarų gubernijose. Muravjovas siekė
įvesti šiose mokyklose rusų kalbą, pašalinti iš mokyklų vienuolius, o
vienuolynų išlaikomas mokyklas uždaryti, jas pakeisti rusiškomis, kuriose
dėstytų rusų tautybės mokytojai.
1831 m. jis carui įteikė antrąjį raštą švietimo reformos reikalu. Jis
siūlė uždaryti Vilniaus universitetą, kurį vadino bedievybės lizdu.
Anot jo, universitete žmonės esą auklėjami netikėjimo, bedievybės,
paleistuvystės dvasia.
1832 m. Muravjovas buvo paskirtas Minsko kariniu gubernatoriumi ir čia
pasižymėjo žiaurumu.
1842 m. paskirtas į senatą.
Nuo 1850 m. buvo Rusijos valstybės tarybos narys.
1857-1861 m. - Rusijos valstybės turtų
ministras. Iš šių pareigų pasitraukė po baudžiavos panaikinimo, kuriam
jis nepritarė.
 1863-1865
m. buvo Vilniaus generalgubernatorius. Į šias pareigas paskirtas gavęs
ypatingus įgaliojimas ir užduotį numalšinti sukilimą Lietuvoje.
Už žiaurumą malšinant 1863 m. sukilimą Lietuvoje ir Baltarusijoje
pramintas Muravjovu Koriku.
Muravjovo valdymo metais rusiškos administracijos šūkis buvo
stačiatikybė ir rusiškumas: jis buvo įsakęs viešose vietose kalbėti
tik rusiškai, panaikino vietos matų ir saikų vartojimą, uždraudė
iškabas ne rusų kalba, atiminėjo katalikų bažnyčias (uždarė 32
katalikų parapijų ir filijų bažnyčias, 52 koplyčias), perstatinėjo jas
ir vertė stačiatikybės maldos namais, naikino labdaros, blaivybės
organizacijas, uždarinėjo lietuviškas mokyklas ir steigė rusiškas.
1866 m. atleidžiant M. N. Muravjovą iš generalgubernatoriaus pareigų jam
buvo suteiktas grafo titulas.
1898 m. lapkričio 8 d. Vilniuje buvo atidengtas paminklas M. N. Muravjovui.
I-ojo pasaulinio karo metais šis paminklas išvežtas į Rusiją. 1901 m.
buvo įsteigtas jo vardo muziejus, o Mažeikių geležinkelio stotis
pavadinta Muravjovo vardu.
|
