Vincas
Kudirka:
Neimkime nė į rankas
lietuviškų knygų, atspaustų maskoliškomis litaromis. Per prievartą
įbruktas sudeginkime. Pas rejentus neduokime rašyt aktų lietuviškų
maskoliškomis litaromis.
Valsčiai ant susirinkimų tegul sutaria reikalauti, kad kaimo mokyklose
būtų išugdoma lietuviška kalba ir tikėjimo mokslas ant knygų,
spausdintų lotyniškai - lietuviškomis litaromis.
Rašykime prašymus, reikalaudami lietuviškos spaudos.
Neapleiskime tų, kurie už lietuviškas knygas pateko į vargą - gelbėkime
juos kuo galime: pinigais, roda ar kitaip.
Broliai, mūs pusėje teisybė, mūs pusėje ir išlaimėjimas - tiktai
laikykimės tvirtai!
Atsišaukimas 1897 m.
gegužės mėn. 1 d.
Antanas
Tyla:
Spaudos draudimas buvo viena iš
lietuvių tautos asimiliacijos priemonių, kurias buvo sumaniusi caro
valdžia. Darė ji tai, žinoma,
neatsiklausdama, kaip į tai žiūri patys lietuviai. Jie nepanoro atsisakyti
daugiau kaip 300 metų vartoto rašto ir toliau jį vartojo, su
didžiausiomis pastangomis, atkaklumu ir aukomis leisdami lietuvišką
spaudą Mažojoje Lietuvoje: Ragainėje, Tilžėje, Bitėnuose, Klaipėdoje -
ir ją išplatindami po visą Lietuvą. Atkaklumas privertė caro valdžią
atsisakyti drastiškos ir beviltiškos nutautinimo priemonės - 1904 05 07 d.
panaikino draudimą.
