Knygnešys Antanas Vytartas

 

Gimė 1863 m. gruodžio mėn. 15 (3) d. Suradgalio k., Truskavos a., Kėdainių r. Mirė 1932 m. lapkričio mėn. 8 d. Kalvarįjoje, Marijampolės r.

 

Tėvai - bajorai, namuose kalbėjo tik lenkiškai. Mokėsi Kauno gimnazijoje, baigė kunigų seminariją Kaune ir 1886 m gruodžio mėn. įšventintas kunigu. Lietuviškai išmoko seminarijoje. Čia pradėjo versti iš lenkų kalbos religinio turinio raštus. Bendramoksliai padėdavo suredaguoti ir išleisti. 1886 m. paskirtas Mosėdžio vikaru, 1889 m. perkeltas į Baisogalą, 1891 m. - į Klovainius, 1894 m. - į Joniškį, 1895 m. - į  Kupiškį. Caro administracijos buvo įtariamas kaip turįs ryšių su knygnešiais, todėl ilgai vienoje vietoje jo
nelaikydavo. 1899 paskirtas Naujamiesčio (Panevėžio r.) klebonu. Atvykęs į naują parapiją į  knygnešystę įtraukdavo vyrus ir moteris, nevengdamas jų prisaikdinti kovai už katalikybę. Būdinga tai, kad jo suburti knygnešiai net areštuoti nieko neišduodavo, mokėdavo baudas, keliaudavo į tremtį kaip kankiniai už tikėjimo laisvę, tikėdami, kad jų darbas yra šventas. Spaudiniais aprūpindavo kun. M.  Jurgaitis iš Palangos, J. Ložinskis, D. Miklius, J. Sakalauskas, St. Neteckis ir kt. Platino ne tik maldaknyges, bet ir katalikiškas knygas, laikraščius. Įduodavo pažįstamiems jaunuoliams, kurie nuveždavo į Peterburgą knygnešiui J. Zaukai. Artimai bendradarbiavo su knygnešiu S. Kušeliausku, priklausė M. Sederevičiaus slaptai knygnešių organizacijai. Tik toli nuo Sudargo gyvendamas, nedaug jam tiesiogiai galėjo padėti. Pats laimingai kalėjimo ir tremties išvengė, nors daug kartų krėstas, tardytas, ne kartą mokėjo baudas. Per atlaidus Joniškyje pasakytame pamoksle knygnešius prilygino pirmųjų amžių krikščionybės kankiniams. Už tai sumokėjo baudą ne tik jis pats, bet ir Joniškio klebonas, kad leido pamokslą sakyti jo necenzūravęs. Baudė rusai ir kai sumažėdavo mokinių
skaičius vietos pradžios mokyklose ir už važinėjimus be atskiro leidimo į kitas parapijas. Visą laiką pats rašė, vertė iš kt. kalbų, leido katalikiškas knygeles ir maldaknyges. 1887-1890 metais –  "Šviesos" laikraščio fakt. redaktorius. Publikacijas pasirašydavo įvairiausiais slapyvardžiais arba visai  nepasirašydavo. Visus savo pinigus skirdavo parašytų knygų spausdinimui. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Odesoje. Į Lietuvą grįžo pašlijusia sveikata (nervų liga). Mirė Kalvarijos ligoninėje visų apleistas.

Lit.: LE(B).-T.34.-P.370-372; Vaižgantas. Antanas Vytartas // Raštai.-K., 1929.-T13.-P.163-183; Merkys V. KL.-P.231, 248; LB.-T.2.-Kn.2.-P.330; VUB.-F.301.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą
 „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.