|
Pirmasis knygnešys, pabėgęs
Amerikon nuo caro persekiojimų, tai tikriausiai Andrius Tepliušis, uolus
kun. M. Sederavičiaus padėjėjas. Jis jau 1869 metais atvyko į
Ameriką, paskui dvidešimt metų dirbo keliaujančiu lietuviškų knygų
pardavėju Amerikos lietuvių naujokynėse.
1880 m. kun. Aleksandras Burba, aušrininkas, Silvestro Gimžausko
bičiulis, atkeliauja Amerikon jau kaip žinomas tėvynmeilis. 1892 metų
vasarą lietuvių inteligentų suvažiavimas Amerikoje nutaria kuo
plačiau paskleisti žinias apie Aušrą ir aušrininkus, paminint
10-ąsias Aušros metines. Nutarta mokėti honorarą aušrininkui
Mečislovui Dovainai-Silvestravičiui ir Šlekiui-Stagarui. Šias žinias
randame Antano Miluko JAV išleistoje (Pranaičių Julės lėšomis)
knygoje Spaudos laisvės ir Amerikos lietuvių organizuotos sukaktuvės
antrajame leidime. Randame daug medžiagos apie lietuvius,
besidarbuojančius spaudoje, kuri Amerikoje nėra draudžiama. Jau 1886
metais Juozas Paukštis kartu su Pajauju pradeda leisti savaitraštį Wienibe
Lietuwnikų. Tos vienybes lietuviams Amerikoje, kaip ir Lietuvoje,
labai reikia, nes po to, kai 1884 metai į JAV atvykęs Jonas Šliūpas
sutraukia žymų būrelį vietos lietuvių leisti Lietuvos Balsą,
dvidešimčiai metų lietuviai suskyla į kryžiokus ir šliūptarnius.
Kad ir kaip ten būtų, tas susiskaldymas neišvengiamas, o gal ir
pažangą skatinantis. 1888 metais III Susivienijimo Lietuvninkų
Katalikų Draugijos Amerikoje Seimas po pamaldų gieda tautinį himną
- Adomo Mickevičiaus Pono Tado pirmutine eilutes (stanzas) Tėvyne
Lietuva, tu kaip sveikata: per dvidešimtį metų lietuvių išeivija
turi sukūrusi 7 parapijas. O jau 1890 metais Vienybėje Lietuvninkų
skaitome apie Lietuvių Mokslo Draugiją, vadovaujamą dr. J.
Šliūpo (Lietuvoje Lietuvių mokslo draugija galutinai susiformavo
ir pasiskelbė tik1907 metais, dr. J. Basanavičiui vadovaujant.)
Taigi Amerika yra ta derlinga dirva, kurioje gali tarpti ir lietuvių
ambicijos, ir gražaus susitelkimo vaisiai, buriantis į draugijas
kultūrinei veiklai. Jau kiek vėliau Lietuvą per laiškus tėvams
pasiekia tie gražūs Amerikos lietuvių kultūrinės veiklos atgarsiai.
Įdomus ir informatyvus 1921 metais rašytas laiškas į Lietuvą, kuriame
randame žinių apie Amerikos lietuvių draugijas, besiruošiančią
išleisti knygą apie spaudos draudimo laikų knygnešius. Pateikiame to
laiško dalį autentiška kalba:
Jei tėvelis turėsi kada laiko, tai labai prašau, kad parašytum ant
popieriaus apie visus škaplierninkus, kokius tik pažįsti. Už tamstos
darbą bus užmokėta gerai. Čia viena Draugystė nori kuo daugiausia
surinkti apie škaplierninkus žinių, nes toji Draugystė nori
atspausdinti knygą apie senovės laikus, kaip sunku buvo caro laikuose su
lietuviškomis knygomis. Taigi ir aš esu išrinktas į tą komitetą.
Tėveliui reikia parašyti ant popieros štai kas:
1) Škaplierninko
vardas ir pavardė.
2) Jei galima
sužinoti, tai kur ir kada gimė. Ar jau miręs, ar dar
tebegyvena. Jei mirė, tai kokiuose metuose ir kur palaidotas.
3) Kur tas
škaplierninkas gyveno ir kur targavojo? Ar jis pardavinėjo
lietuviškas knygas? Jei pardavinėjo, tai ar žandarai
nekratė, ar nerado knygų. Jei rado knygas, tai kokia jam buvo
bausmė? Ar ilgai sėdėjo kalėjime ir kur?
4) Taip pat tokias
pačias žinias apie kontrabandininkus-knygnešius.
5) Tokias pat
žinias ir apie kunigus, kurie platino knygas.
6) Kiekvieno
škaplierninko fotografijas gauk. Už fotografijas mūsų
Draugystė užmokės, jei reikės Tamstai užmokėti. Jei kur
negalima bus gauti fotografijos, tai nereikia.
7) Aprašyk apie
atsitikimus kontrabandčikų ir škaplierninkų, pavyzdžiui,
kaip apie tą ubagą, kad suareštavo, nuvedė pas pristavą ir
jis ant revolverio sako, kad tai birbynė, ant parako, kad
tai aguonos ir t. t. Arba apie tokį atsitikimą kaip
tėvukui su Ariogalos uriadniku Juodaičiuose, kad draskė
abrozėlius, o paskui atėjo atsiprašyti. Aprašyk taip pat
apie savo keliones į Prūsus, kaip gaudė, kaip ištrūkai,
kiek vargo turėjai ir apie viską. Mums tos žinios yra labai
reikalingos. Už tai bėdos jokios niekam nebus, o tiems, kurie
skaitys knygą, bus džiaugsmas ir Lietuvos žmonėms naudinga.
|
Už tą visą darbą aš
suderėjau, kad Tėveliui Draugystė užmokėtų. Ir Draugystė užmokės
Tamstai sekančiai:
1) Už aprašymą škaplierninkų vardą, pavardę ir taip toliau, po 500
auksinų už šimtą škaplierninkų.
2) Už aprašymą kiekvieno kunigo, kurs platino lietuviškas knygas arba
pagelbėjo škaplierninkams slėpti knygas, arba gelbėjo papuolusį į
nelaimę su knygomis kontrabančiką arba kuris pats nešė knygas, mokės
po dešimt auksinų už kiekvieną aprašymą.
3) Už aprašymą kontrabančiko arba škaplierninko atsitikimą su
policija užmokės po 10 auksinų už kiekvieną aprašymą. Čia reikia
parašyti, kada tas atsitikimas buvo, per kokius atlaidus, o jei metų
negalima atsiminti, tai reikia parašyti maždaug, ar tas atsitikimas buvo
prieš Didijį Jubileušą ar po Jubileušo.
4) Už aprašymą vardą pavardę ir t. t. kontrabančikų, kurie nešė
knygas iš Prūsų, tai bus užmokėta po 5 auksinus už kiekvieną.
Taigi Tėveliui suradau gerą darbą. Būdamas Lietuvoje galėsi sau
rašyti ir iš Amerikos gausi pinigus. Galėsi uždirbti keletą
tūkstančių auksinų. Jei pačiam bus sunku rašyti, tai padiktuok
Antanukui, o jis galės surašyti. Tik po apačia savo ranka turėsi
pasirašyti, kad tai, kas yra parašyta, yra viskas teisybė, nes kitaip
mūsų Draugystė nepatikės ir spausdinti į knygą negalės.
Tikiuosi, kad Tėvelis nepatingėsi pasidarbuoti, tas bus ir Tėveliui
naudinga ir man gerai.
Sudiev, brangūs mano
Tėveliai. Linkiu Jums viso gero ir liekuos iš širdies amžinai Jus
mylintis sūnus Aleksandra Račkus ir marti Kotryna Ambrozaitė-Račkienė
|
