<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    

 

Knygnešys Antanas Bataitis

Gimė 1854 m. birželio mėn. 13 d. Valiliškių k., Smilgių a., Panevėžio r. Mirė 1932 m. kovo mėn. 12 d. ten pat. Palaidotas Smilgiuose.

 

Antanas Bataitis. Skaityti lietuviškai išmokė motina. Iki 28 m. amžiaus tarnavo Smilgių bažnyčios špitolėje. Kun. M.Opulskis išmokė lietuviškai rašyti. Apie 1882 paragino jį supirkinėti iš žmonių kirilica atspausdintas maldaknyges. Vietoj jų aprūpindavoAntanas Bataitis. Nuotrauka iš B. Kaluškevičiaus archyvo lietuviškomis. Supirkęs nešdavo klebonui ir sudegindavo. M.Opulskiui pasiūlius, pats pradėjo nešti draudž. spaudą iš Prūsijos. Pirmoji kelionė su vežimu nepavyko: prarado ir arklį, ir vežimą, vos spėjo pasprukti. Iš pradžių platino Smilgių parapijoje, vėliau ir gretimose. Išmoko įrišti knygas. 1896 atvykęs į Smilgius vikaras Dominikas Tuskenis (Tuskevičius) suorganizavo bibliotekėlę, duodavo pinigų knygoms, popieriui pirkti. Knygas liepdavo išdalinti nepasiturintiems žmonėms, kad šie galėtų mokytis skaityti ir rašyti. Išvykdamas į kitą parapiją, pavedė jam rūpintis bibliotekėle. Bibliotekėlės knygas laikydavo kaip atneštas įrišti, užrašęs kaimo žmonių vardus. Turėjo “Aušrą”, “Varpą”, “Šviesą”, kalendorių ir kt. Duodavo pasiskaityti patikimiems parapijos žmonėms. Draudžiamosios spaudos gaudavo iš knygnešių K.Ūdro, Pr.Paprecko. Pats veždavo į Joniškėlį G.Petkevičaitei. Artimai bendradarbiavo su smilgiečiu knygnešiu Jul. Šliogeriu. Buvo gerai pažįstamas su J.Bieliniu. Savo namuose turėjo jam įrengęs nedidelį slaptą kambarėlį be langų, vadino jį Bielinio raštine. Čia atvykęs J.Bielinis galėdavo saugiai pailsėti, rašyti. Draudžiamąją spaudą, gautą platinimui, slėpdavo kambariuose sumaniai padarytose slėptuvėse, sode inkiluose, mediniame stulpe, miške ir kt. Turėjo slėptuvę bažnyčios varpinėje, tai pat pas kaimynus K.Kasparavičių ir J.Venskūną, Rimiškių kaime - pas J.Klykūną ir kt. Ne kartą buvo darytos kratos, bet nieko nebuvo rasta. Pagelbėdavo ir gera pažintis su Smilgių uriadniku. Visuomet turėdavo degtinės jam atvažiavus nugirdyti. Taip per savo apsukrumą ir sumanumą pavyko išvengti arešto. Nuo 1928.I.1 paskirta 50 Lt knygnešio pensija.

Atmint. vietos ir paminklai: 1990 kapuose pastatytas stogastulpis.

Literatūra:
Bataitis A. Slapti mano knygų padėliai, J.Bielinio raštinė ir apie drąsų knygnešį J.Šliogerį // Knygnešys.-T.2.-P.50-53; Sunkiaisiais kovos laikais // Knygnešys-T.1.(1938 leid.)-P.94-104; LE(K). T.2.-P.148; LE(B).-T.2.-P.256; LCVA.-F.391.-Ap.8.-B.540.-L.20 (trumpas veiklos aprašymas), tas pats: Stravinskas A. Išsaugokime jų atminimą // Mūsų kraštas.-1994.-Nr.1(4).-P.6; Merkys V. DLSK.-P.53-54; Kviklys B. Mūsų Lietuva.-T.2.-P.598-599.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės 
knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.