<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    

 

Knygnešys Jurgis Bielinis

1846.III. 16(4) Purviškių vnk., Nemunėlio Radviliškio a., Biržų r. Mirė 1918.I.18 Katinų k., Joniškėlio a., Pasvalio r. Palaidotas Suoste, Biržų r.

 

Jurgis Bielinis. Kilęs iš valstiečių. Šiauliuose ir Mintaujoje (dabar - Jelgava) pasimokęs privačiai, Rygoje 1872 baigė pradžios mokyklą. Gyveno tėviškėje. Draudžiamąją lietuvišką spaudą gabenti ir Jurgis Bielinio portretas. Dail. L. Juzonis platinti pradėjo 1873. Buvo vysk. M.Valančiaus talkininkas. Nuo 1890 pradėtas stipriai persekioti, jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje. Tampa knygnešiu profesionalu. Per 31-erius savo aktyvios veiklos metus jis vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje. Daugiausia platindavo tuometinėse Šiaulių, Panevėžio, Ukmergės apskrityse. Buvo organizavęs prenumeratą ir reguliariai pristatydavo užsakytus laikraščius. Katalikiškos draudžiamosios spaudos latvių kalba nugabendavo ir į Latviją, kur tuo metu ji buvo uždrausta. Tarpininkaudavo dėl jos spausdinimo Mažojoje Lietuvoje. Subūrė didžiausią Lietuvoje spaudos platintojų tinklą. Daugelis vėliau žymių knygnešių iš jo išmoko knygnešystės meno: kaip saugiai pereiti saugomą sieną, kaip gabenti ir platinti spaudą. 1885-1895 - Garšvių knygnešių draugijos vienas iš įkūrėjų ir dalininkas. 1889-1895 palaikė ryšius su “Atgajos” draugija. Pats bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, išleido keletą knygelių, leido laikraštėlį “Baltasis erelis” (išleido tris numerius). Jam spausdinti iš M.Jankaus nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: “Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis”. Sulaukė to laiko. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu.

Atmint. vietos ir paminklai: tėviškėje - sodyba, šalia - koplytstulpis (aut. L.Juozonis), netoliese ąžuolas, už kurio slėpėsi atsišaudydamas nuo žandarų ir šalia ąžuolo akmuo su dedikacija; kryžius, po kuriuo mirė (prie Mitkų sodybos) - dabar saugomas Pasvalyje, “Dūdorių” klube. Suoste - kapas ir antkapinis paminklas bažnyčios šventoriuje;

Literatūra:
LE(K).-T.3.-P.920; LE(B).-T.2.-P.495-496; Merkys V. DLSK.-P.62-63; Merkys V. KL.-P.254-257; Apie Jurgį Bielinį [Lit. sąrašai]: Bibliotekų darbas.-1971.-Nr.1-P.38; 1976.- Nr.1.-P.38; Tarp knygų.-1997.-Nr.1.-P.47.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Ona Žemaitytės - Narkevičienės sudarytą
knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.