<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    

 

Knygnešė Magdė Bankaitė

Gimė 1862 m. vasario mėn. 16 d. Trumplaukės k., Ylakių a., Skuodo r. Mirė 1933 m. liepos mėn. 29 d. Plungėje. Palaidota senosiose kapinėse.

 

Magdė Bankaitė. Augo neturtingų tėvų šeimoje. Skaityti išmoko maža būdama, o rašyti - jau visai subrendusi, tapusi knygneše. Draudžiamąją spaudą platinti pradėjo 1886, paskatinta atvykusio į Mosėdį vikaro Antano Vytarto ir darbavosi apie 17 m., iki spaudos Magdė Bankaitė. Nuotrauka iš B. Kaluškevičiaus archyvo atgavimo. Iš pradžių draudžiamosios spaudos gaudavo iš A.Vytarto. Vėliau pati parsigabendavo iš Prūsijos. Dažniausiai su kitais knygnešiais važiuodavo arkliais. Artimiausias jos bendradarbis, daug kartų kartu ėjęs per sieną, buvo knygnešys Antanas Laukys iš Laivių k. (Kretingos r.). Yra keliavusi ir su Jonu Gadeikiu iki jo arešto 1899. Talkindavo ir R.Pliuškaitė, gyvenusi Baltrimuose (Ylakių a.). Dar bendradarbiavo su knygnešiais J. Budriku, K.Vaitkumi, K.Pociumi, su seserimis Repšaitėmis iš Žemaičių Kalvarijos ir kt. Per sieną spaudą pernešdavo samdyti nešėjai. Parsigabenusi slėpdavo krūmuose, šiauduose, bulvių rūsiuose. Turėjo pasidariusi slėptuvę Mosėdžio kapinėse: po nedidele koplytėle įkasė statinę. Koplytėlė atstodavo dangtį. Buvo labai tvirta ir energinga. Prireikus su spauda nueidavo 30-40 km. Daugiausiai platindavo buv. Telšių ir Šiaulių apskrityse. Žmonės ją žinojo kaip Magdaleną. Religine spauda aprūpindavo aplinkinių parapijų kunigus. Užeidavo ir į Mosėdį pas vikarą J.Tumą. Ne kartą nešant draudžiamąją spaudą buvo gaudoma ir net apšaudyta. Buvo sužeistos kojos. Įkliuvo žandarams ties Notėnais, važiuodama nuo sienos. Kartu važiavęs J.Gadeikis spėjo pabėgti. Žiauriai mušta, spardyta, išmušti dantys, apdraskytos ausys. Atimtas vežimas su arkliu ir spaudiniai, beveik už 700 rub. Nors ir kankinama savo bendradarbių neišdavė. Ištremta į Nižnij Novgorodą. Išbuvusi daugiau kaip trejus metus, grįžo į Lietuvą. Vėl nešė ir platino draudžiamąją spaudą. Kartais nueidavo į Prūsiją. Slaptai mokė vaikus Ylakių parapijos kaimuose. Be to, rinko senienas: turėjo akmens kirvukų, bronzinių apyrankių ir kt. daiktų. Rinkinį perdavė Užvenčio klebonui Juozui Žiogui. Nuo 1929.XII.1 gaudavo 30 Lt knygnešės ir daraktorės pensiją.

Atmint. vietos ir paminklai: kapas ir stogastulpis Plungės kapinėse.

Literatūra:
Lit.: LE(K).-T.2.-P.1127; LCVA.-F.391.-Ap.8.-B.540.-L.10 [trumpas veiklos apra-
šymas], tas pats: Stravinskas A. Išsaugokime jų atminimą // Mūsų kraštas.-1993.-Nr.2.- P.15; Skeivys A. Nepaprasta liaudies kovotoja. Nepalaužiama žmonių švietėja // Spinduliai.- 1940, saus. 4, 11.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės 
knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.