<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    


Knygnešys Petras Vileišis
 
1851 m. sausio mėn. .25 (13) d. Medinių k., Pasvalio a., Pasvalio r. Mirė 1926 m. rugpjūčio 12 d.  Palangoje. Palaidotas Viniuje, Rasų kapinėse
 

 

 
Gimė gausioje pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Tėvų namai jam buvo didžiausioji tautiškumo mokykla, nulėmusi jo, kaip lietuvybės žadintojo, visą tolesnę visuomeninę veiklą. Pirmasis mokytojas - Petras Vileišis. Nuotrauka iš B. Kaluškevičiaus archyvo daraktorius Strazevičius. 1870 m. aukso medaliu baigė Šiaulių gimnaziją. Toliau studijavo Petrapilio universitete ir Kelių inžinierių institute. 1881 m. jį baigęs tapo kelių bei tiltų statybos inžinieriumi. Uždirbtus didelius pinigus (apie 1 mln. rb.) panaudojo kaip įrankį lietuvybei gaivinti, lietuvių vienybei stiprinti. Studijuodamas 1875-1876 metais leido slaptą rankraštinį laikraštėlį "Kalvis - Melagis" (išėjo apie 10 nr.). Keliskart gavęs cenzūros leidimą išspausdino keletą lietuviškų knygučių, platintų ir Lietuvoje. Tapo vienu aktyviausių kovotojų dėl spaudos draudimo panaikinimo. Nuo 1875 m. Cenzūros komitete susikaupė storiausia byla dėl lietuviško raidyno, susidedanti iš jo prašymų - memorandumų, pareiškimų, aiškinimų. Sumaniai naudojosi spaudos draudimo neteisėtumo faktu. Nepavykus pasiekti spaudos draudimo panaikinimo raštiškais prašymais, lankėsi asmeniškai pas Rusijos ministrus ir pas Vilniaus generalgubernatorių. Palaikė ryšius su J. Basanavičiumi, J. Šliūpu, K. Griniumi ir kt. Rašė
straipsnius "Aušrai". Materialiai nuolat paremdavo "Varpą" ir kt. nelegaliai tuo metu leidžiamus laikraščius. Išleido apie 100 šviečiamojo pobūdžio knygelių. Maždaug 25 buvo jo paties parašytos. Į Lietuvą grįžo 1899 m., apsigyveno Vilniuje ir ėmėsi intensyvios tautinės kultūrinės veiklos. Su bendraminčiais įkurė slaptą draugiją "Dvylika Vilniaus apaštalų", kurios pagrindinis tikslas - gaivinti Vilniuje lietuvybę. 1900 m. ši draugija įkurė "Daukanto mantos draugiją" lietuvių raštijai, mokslui ir menui remti, knygoms leisti. 1901 m. pavyko iš lenkų atsikovoti šv. Mikalojaus bažnyčią. Po spaudos atgavimo 1904 m. savo lėšomis pradėjo leisti pirmąjį lietuvišką dienraštį "Vilniaus žinios".
Atmintinos vietos ir paminklai; stogastulpis - gimtinėje (1991 m.); paminklai: Pasvalyje (aut. V. Grybas, 1935 m.), Kaune, Karo muz. sodelyje; Vileišių koplyčia Rasų kapinėse.
Lit.: Vileišis P. Mano laike 33 metų darbų dėl lietuvių spaudos atsiminimui // Lietuva.- 1925 m., lapkričio 6, 7, 9.-Nr.250-252; LE(B).-T:.34.-P.83-84; Aničas J. Petras Vileišis, 1851- 1926: Gyvenimo ir veiklos bruožai.-V.,1993.-272 p. (Bibliogr. 327 pavad.).

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą
 „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.