Knygnešys Stasys Stakelė

 

Gimė 1862 m. liepos mėn. 4 (birželio mėn. 22) d. Adomavos k., Panevėžio a., Panevėžio r. Mirė 1930 m. spalio mėn. 28 d. Rozalimo mstl., Pakruojo r. Čia ir palaidotas.

 

Tėvai, nuvežę mokytis į Liepojos gimnaziją, repetitoriumi nusamdė gimnazistą J. Šliūpą. Tai turėjo įtakos lietuviškumo dvasios stiprinimui. 1885 m. baigė kunigų seminariją Kaune. Knygnešystės darbą pradėjo tais pačiais, 1885 m., gyvendamas Švėkšnos parapijoje (Šilutės r.). Atvykęs iš karto ėmėsi draudž. spaudos gabenimo ir platinimo. Bendravo su vietiniais knygnešiais. Kartu su jais, persirengęs civiliais drabužiais, pėsčias slapta eidavo į Prūsiją. Parsigabentą spaudą sukraudavo į vežimą ir, vėl apsirengęs kunigo rūbais, veždavo toliau. Žandarai mažiau įtardavo ir nekratydavo. Nuveždavo į Raseinių, Telšių, Šiaulių r., kartais pasiekdavo Panevėžį. Platino įvairaus turinio knygeles, taip pat "Tėvynės sargą", "Ūkininką", "Varpą". Turėjo subūręs ištikimų platintojų tinklą, kurie nė karto jo neišdavė ir visada atsiskaitydavo. Į Tilžę kartais nuveždavo po 5000 rb. Žandarai įtarė, kratė, bet draudž. spaudos nepavykdavo rasti. Buvo areštuotas apie 25 kartus, bet po tardymo paleisdavo. Už važinėjimą po Žemaitiją be leidimo nuo 1890 vasario iki 1892 balandžio buvo ištremtas į Kretingos vienuolyną. Pasibaigus ištrėmimui dirbo Pasvalio parapijoje. Čia taip pat platino spaudą, įsteigė slaptą mokyklą. Sutaupęs 500 auksinų, perdavė J. Zabermanui, kad Tilžėje atspausdintų M. Valančiaus "Mokslas Rima katalikų" pakartotinį leidimą. 1895 m. birželio mėn. 25 d. vėl ištremtas 2 m. į Kretingos vienuolyną. Tuo metu čia buvo ištremtas ir kun. knygnešys F. Lelis. Sutarę įsirengė draudž. spaudos sandėlius,  organizavo knygnešių tinklą. Slaptai išeidavo iš vienuolyno ir vykdavo į Prūsiją parsigabenti spaudos. Taip pat nešdavo J. Tumo, A. Jakšto, F. Lelio ir kt. autorių rankraščius į redakcijas. Žandarai, sužinoję apie jo savavališkus išėjimus iš vienuolyno, tremtį pratęsė daugiau kaip metams. Bausmę atlikęs buvo priverstas išvykti į Vilniaus vyskupiją, nes Žemaitijos vyskupas jo netvirtino darbui vyskupijos parapijose. Dirbo įvairiose Vilnijos parapijose. Visur stengėsi diegti lietuvybę. Lenkomanų buvo nekenčiamas ir persekiojamas. Rašė į draudž. spaudą. Nuo 1927.X.10 paskirta 200 Lt knygnešio pensija.

Atmint. vietos: 1990 m. gyv. namas Adomavoje, paženklintas paminkline lenta.

Lit.: L.E(B).-T.28.-P.411; Lapinskas P. Ką pasakoja iš spaudos draudimo metų mūsų senieji knygnešiai // Liet. aidas.-1929.-Nr.l20; LNB.-Rankraščių skyrius - Nr.45.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą
 „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.