ILGUVOS ŠVIESUOLIAMS

 

 

  

     

 

Kėlęs tautos dvasią

 

Ilguvoje  palaidotas žymus Vilniaus krašto tautos atgimimo žadintojas kunigas Motiejus Juozapavičius. Jo veikla sulenkintame krašte turėjo didžiules jtakos lietuvybės iš­laikymui, tautinės sąmonės puoselėjimui sunkiais carinės priespaudos metais.

Gimęs Pakruojo parapijos Telišionių kaime, 1848 metais M Juozapavičius baigė Vilniaus kunigų seminariją. Teologijos stu­dijas tęsė Peterburgo dvasinėje akademijo­je. Ją baigęs 1876 metais buvo įšventintas į kunigus. Grįžo į Vilnių ir pradėjo darbuotis realinėje gimnazijoje kapelionu. Po ketve­rių darbo metų buvo išsiųstas į Dysnos ap­skritį, tuomet priklausiusią Vilniaus vysku­pijai. Kurį laiką dirbo Germanavičių para­pijos klebonu, o iš ten buvo perkeltas į Zadorožės parapiją. Dysnų apskritis buvo san­dūroje tarp katalikų ir stačiatikių bažnyčių. Tame krašte nuo senų laikų gyveno daug unitų. Jų bendruomenių religinę veiklą ca­ro valdžia buvo uždraudusi. M Juozapavi­čius, kaip uolus katalikas, palaikė ir rėmė uni­tus ir todėl po pusantrų klebonavimo metų šioje parapijoje jam buvo atimtos teisės dirb­ti pastoracinį darbą bet kurioje parapijoje.

Po ilgos pertraukos, 1895 metais, jam vėl buvo leidžiama eiti klebono pareigas Dzū­kijos pakraštyje, Darsūniškio parapijoje, esančioje prie pat Nemuno. Čia dirbdamas jis platino lietuvišką spaudą, bendravo su būsimu Nepriklausomybės akto signata­ru Donatu Malinausku. Pas M Juozapavi­čių klebonijoje vasaros atostogas praleisda­vo Stasys Šilingas.

Po trylikos metų nuoširdaus darbo ku­nigas perkeltas į gerokai apleistą Bagas­laviškio parapiją, kur buvo darbavęsis lie­tuviškos spaudos platintojas poetas Sil­vestras Gimžauskas. Kunigas Motiejus at­kakliai tęsė savo pirmtako pradėtą lietu­vinimo darbą; kultūros, religines ir eko­nomines visuomenines organizacijas per­davė lietuvių žinion. Ši jo veikla nepatiko lenkiškos pakraipos dvasinei vyresnybei, ir todėl prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo iškeltas į atkampią Vidiškių parapiją, esančią netoli Ignalinos. Į šią parapiją bu­vo siunčiami lenkinimo politikai nepalan­kūs kunigai. Todėl ten beveik visą laiką buvo lietuviškos orientacijos dvasininkų. Kiek anksčiau ten yra buvęs klebonu ir po­etas kun. S.Gimžauskas. Šiai parapijai pri­klausė ir Ignalinos geležinkelio stoties gy­venvietė, kurioje tuo metu bažnyčios dar nebuvo.

Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai žiauriai elgdavosi su ūkininkais, plėšikaudavo, atimdavo gyvulius, išveždavo net sėklai paliktus grūdus. Kun. M.Juozapavičius kreipdavosi į vokiečius, prašydamas bausti žiauriai besielgiančius kareivius. Vokiečiai, užuot nubaudę savo kareivius, nubaudė pa­tį ūkininkų užtarėją. Kunigas buvo areštuotas ir pasodintas į kalėjimą vienoje Latvijos pilyje. Grįžęs toliau dirbo pastoracinį darbą toje pačioje parapijoje.

Susikūrus Lietuvos bažnytinei provin­cijai, 1926 metais jis pervažiuoja į Nepriklausomos Lietuvos pusę ir paprašo darbo Kai­šiadorių vyskupijoje. Vysk. J.Kukta paski­ria jį į Varėnos apylinkėje esančią Akmens parapiją, kuri tik prieš metus buvo įsteigta arkivyskupo Jurgio Matulaičio patvarkymu. Dažnai sakoma, kad Akmens parapijos baž­nyčia yra pati mažiausia bažnyčia Lietuvo­je. Tačiau kunigas Motiejus ten klebono pa­reigas ėjo tik pusę metų. Nusilpus regėjimui išvyko gydytis ir po sunkios operacijos į dar­bą grįžti negalėjo, todėl nuvyko į Misiūnus ir ten ant Nykutės kranto praleido paskuti­niuosius gyvenimo metus svetingoje Šilingų šeimos aplinkoje.

Nuo pat įsikūrimo iki mirties Motiejus buvo Šv.Kazimiero draugijos narys. Jam už didelius nuopelnus visuomeninėje veikloje Lietuvos vyriausybė 1928 metais paskyrė valstybinę pensiją. Nors ir būdamas senyvo amžiaus, Misiūnuose nuolat darydavo ryti­nę mankštą, maudydavosi Nemune. Visad vilkėdavo sutana. 1931 m vasarą po išsimau-dymo vėsiame vandenyje, pakrantėje sukniubo. Rado jį persišaldžiusį panemunėje. Keletą dienų pasirgęs, liepos 2 d. mirė. Pa­laidotas Ilguvos kapinėse ant aukšto Nemu­no kranto. Nuo šiol jo kapo vietą žymės pa­minklas, primenantis jo didžius darbus lie­tuvių tautos atgimimo kelyje.

 

Albinas Vaičiūnas

Iš lankstuko “Paminklas tautos žadintojui kun.Motiejui Juozapavičiui”,  Ilguva, 1996 gegužės 12 d.