Vincas Bielskus Priartinti

 

 
VINCAS BIELSKUS
 
 
  
     
Vincas BIELSKUS.  Mano atsiminimai (kalba mažai taisyta)
 
Gimiau 1871 metais ūkininko šeimoj. Sulaukus aštuonis metus, 1879 m. tėvas nuvedė į pradinę mokyklą Ke­turvalakiuose. Čia buvo draudžiama kalbėtis mokykloje lie­tuviškai. Pirmamečiai vaikai iki naujų metų dar galėjo tarp savęs kalbėtis lietuviškai, toliau turėjo keverzot rusiškai. Buvo intaisyta lenta, pakabyta ant šniūro. Ant lentos nupie­šta asilo galva, parašas rusiškai "OCEJl'b". Mokykloje kuris mokinys sukalbėdavo lietuviškai, tam užkabydavo tą lentą ant kaklo. Tolei nešiodavo iki kitas neprakalbėdavo. Nusikabinęs nuo tavęs, tam užkabydavo. Taip eidavo per mokinius. Aš daug kartų apverkiau tą lentą. Pavardė moky­tojo buvo Marma. Už dvejų metų permainė mokytoją, atėjo Vencius, kaimynas daktaro Kudirkos. Jisai sunaikino tą lentą. Nors mokslas mokykloje buvo rusų kalboje, lietuvi­škai kalbėtis nebuvo draudžiama.
Po pamokų mane ir pririnkdamas mokinius mokino savo kambary lietuviškai iš lietuviškų elementorių, kuriuos jisai mums parūpindavo. 1883 m. baigiau pradinę mokyklą, laikiau egzaminus į pirmą klasę Marijampolės gimnazijoje. Čia į gimnaziją ne­patekau. Nuvažiavau į progimnaziją, į Suvalkus. Buvau priimtas į pirmą klasę. Tenai radau lietuvių: Dvaranauską, Dargį, Pavilčių ir kitus.
Suvalkuose mokiausi du metu. Direktorius progimnazi­jos susirgo, progimnazija užsidarė, mokiniai išsiskirstę į kitas. Aš įstojau į Marijampolės gimnazijos antrą klasę. Čia buvo lietuvių mokytojų: Staniškis, Janulaitis, Arminas. Gimnazijoj buvo lietuviams dvi viena pamoka savaitėj lie­tuvių kalbos. Dėl formos užsirašinėdavom per pamokas šį tą iš Donelaičio rusų raidėmis.  Visos kitos knygos buvo gaunamos iš Tilžės. Lietuviškas pamokas vedė mokytojas Janulaitis. Jisai rinko per mokinius pasakas, mįslius, dai­nas. Aš ir gana daug surašiau.
1889 metais mirė mano tėvas. Aš išėjau iš gimnazijos šeštos klasės ir apsigyvenau tėvo ūkyje su motina. Ūkinin­kavau. Čia ėjo kelias kontrabanda, uždraustų lietuviškų knygų ir laikraščių iš Tilžės - per Vištytį, Petro Kriaučiūno tėviškę, daktaro Basanavičiaus tėviškę, Būdviečius, Barti­ninkus, Keturvalakius, siekdavo mane, toliau Matulaičiai Stebuliškių, Liudvinavas, per Nemuną ties Prienais į Vil­nių. Vilniuje priiminėdavo: inžinierius Petras Vileišis, dak­taras Basanavičius.
Knygnešys didžiausias pas mus buvo Kancleris, kuris su pagalbininkais nešė knygas, bet ir vežimais vežė, mums padedant pervežti viens nuo kito. Daug kartų ir man prisė­jo nuvežti pas Matulaitį į Stebuliškes, į jo kontrabandą.
Kartą man teko važiuoti į Vilnių drauge su Kancleriu. Jisai vežė lietuviškas knygas ir laikraščius inžinieriui Vi­leišiui. Kancleris turėjo gerai pažįstamą darbininką Vilkav­iškyje, kuris važiuodavo su traukiniu į Vilnių. Tas darbinin­kas perduodavo siuntinius Vilniuje į nurodytą vietą netoli stoties. Iš tenais Vileišis pasiimdavo. Tas darbininkas nunešė savo daiktus ir Kanclerio iš traukinio į kambarį. Kancleris surado apsiaustą, sutaškytą kalkėmis, kalkinėtą viedrą, šepetį baltyti, užsimetė maišelį su knygomis ant peties ir nuėjo pas Vileišį. Aš paskui pasekiau. Nuėjus į kiemą pas Vileišį, pasibeldėm. Išėjo Vileišis, nusijuokė pažinęs Kanclerį. Aš buvau nepažinty. Daiktus nurodė padėti, paprašė į kambarį. Pasikalbėjom. Mus pavaišino. Atsiskaitė. Užmokėjo už gelžkelį. Prašė nepamiršti vilnie­čių.
            Ūkininkaudamas Balsupiuose netoli Marijam­polės, tankiai nuvažiuodavau į miestą, tenai suveidavau gimnazijos draugus ir taip pažįstamus, dalindavomės lietu­viškomis knygomis ir laikraščiais, tardavomės apie jųjų pla­tinimą. Nutarėm, kad reikia įsteigti draugystę. Šiuom rei­kalu nutarėm susirinkti pas Joną Čėsną Meškučiuose per Stanislovą 8 gegužės 1890 m. Paskirtą dieną pas Čėsną su­sirinkom: Jonas Čėsna, Vincas Šlekys, Vincas Bielskus, Juozas Bliūdžius, Antanas Žmuidina, Feliksas Vitkauskas, Sirutis ir kiti.
Nutarėm steigti draugystę gabenti ir platinti uždraus­tų lietuviškų knygų ir laikraščių, spausdintų Tilžėje ir kitur, man pasiūlius pavadinimą "Sietynas". Pirmininkas Jonas Čėsna, padėjėjas Vincas Šlekys, reikalų vedėjas Juo­zas Bliūdžius, iždininkas Vincas Bielskus. Prižadėjom pri­kalbinti į "Sietyną" nors po du nariu, tie nariai - dar po du ir taip toliau.
..................(ieškokite tęsinio)
        Skaitydami raskite vaikystės prisiminimus apie „metelingą“. Ieškokite daugiau informacijos apie tai kituose straipsniuose šiame diske  (Žr. GALERIJA)
Nuotraukos iš Z.Bielskutės-Rutkauskienės archyvo