<< Lietuviškas žodis     << Spauda     << Atgal    


Spaudos draudimo laikotarpio lietuviški 
leidiniai. „AUŠRA“

 

 

AUŠRA" (,,Auszra"), pirmasis mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis lietuvių žurnalas lotynišku raidynu. Buvo leidžiamas 1883 m. kovo - 1886 m. birželio mėnesiais Ragainėje ir Tilžėje. Leido aušrininkai. Išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius (buvo dvigubų ir trigubų numerių). Visas „Aušros“ komplektas turi 1331 puslapį). Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius. Redagavo J. Basanavičius, Jurgis Mikšas, Jonas Šliūpas, Martynas Jankus ir Juozas Andziulaitis-Kalnėnas. Tiražas ~1000 egz. Nelegaliai „Aušra“ buvo platinama Lietuvoje, taip pat ir tuose Rusijos imperijos miestuose, kur gyveno lietuvių inteligentų ir studentų. Daugelis dvasininkų draudė knygnešiams ją gabenti ir platinti.
„Aušra“ buvo švietėjiškas, pasaulietinio pobūdžio liberalinis leidinys. Propagavo Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuvių tautinį bendrumą. Smerkė carinę ir kitokią prievartinės lietuvių asimiliacijos politiką, reikalavo sulyginti lietuvių tautos teises su kitų Rusijos imperijos tautų teisėmis. Leidinys taip pat propagavo lietuvių nacionalinę savimonę ir savigarbą, telkė liberaliai nusiteikusią lietuvių inteligentiją, konsolidavo ją idėjiškai, ragino dalyvauti nacionaliniame judėjime, pasisakė už luomų panaikinimą, valstiečių pilietinių teisių sulyginimą su kitais luomais idėją, propagavo prekybą ir amatus, smerkė kai kurių lietuvių sulenkėjimą, reikalavo panaikinti lietuviškos spaudos draudimą ir kurti liet. mokyklas, spausdino romantinius ir realistinius literatūros kūrinius, straipsnius lietuvių tautosakos ir lietuvių tautos istorijos klausimais. Propagavo nacijos vienybę be klasinių skirtumų „Aušra“ prisidėjo prie lietuvių tautos nacionalinio išsivadavimo kovos. „Aušra“ daug nusipelnė, ugdydama bendrinę lietuvių kalbą, skelbdama grožinės literatūros, ypač poezijos, kūrinius, publikuodama Dionizo Poškos, Simono Stanevičiaus ir kitų lietuvių rašytojų kūrybą. Per vertimus į liet. kalbą, kritikos straipsnius, išleistų knygų apžvalgas supažindino skaitytojus su kaimyninių kraštų literatūra. „Aušra“ puoselėjo polinkį į abstraktų tikrovės traktavimą, Lietuvos praeities idealizavimą, romantinį požiūrį į kultūros reiškinius, nors joje buvo publikuojama ir kairiųjų aušrininkų straipsnių bei grožinės literatūros kūrinių, kuriuose buvo pasisakoma prieš praeities idealizavimą.
Žurnale, be jau paminėtų iškilių to metų žmonių, bendradarbiavo ir Mikalojus Akelaitis, Petras Arminas, Stanislovas Dagilis, Aleksandras Fromas-Gužutis, Jonas Jablonskis, Jonas Juška, Vincas Kudirka, Jonas Mačys-Kėkštas, Maironis, Pranas Mašiotas, Stasys Matulaitis, Petras Vileišis ir nemažai kitų ano meto šviesuolių.