<< Lietuviškas žodis     << Istorija     << Atgal    


Spaudos draudimas (trumpai)

 

Spaudos draudimo laikotarpiu (1886 m.) Tilžėje nelegaliai išspausdinta „Abėcėla“,  skirta vaikams, besimokantiems lietuviškai skaityti ir rašyti

Spaudos draudimas – caro valdžios draudimas spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti Lietuvoje bei Rusijos imperijos europinės dalies gubernijose lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis. Galiojo 1864-1904 m.
Spaudos draudimas buvo nukreiptas ir prieš lietuvių tautą, jos ekonomiką, socialinę raidą, kultūrą, tautos egzistavimą. 
1863 m. balandžio 4 d. aprobavus Vilniaus švietimo apygardos mokyklų valdymo taisykles, buvo uždarytos visos parapinės ir kitos nevalstybinės mokyklos, kuriose iki to laiko gana dažnai būdavo mokoma lietuvių kalba.
Pagal Muravjovo laikais galiojusią mokyklų reformą elementorius ir maldaknyges leista naudoti tik išspausdintas rusiškomis raidėmis.
Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 17 d. nurodymu buvo uždrausta lotyniškomis raidėmis spausdinti elementorius, kiek vėliau visus lietuviškus leidinius.
Muravjovą pakeitęs generalgubernatorius Konstantinas Kaufmanas 1865 m. rugsėjo 18 d. slaptu aplinkraščiu įteisino spaudos draudimą, sustabdė visų spaustuvėse ir knygynuose esamų anksčiau išleistų lietuviškų knygų platinimą, uždraudė lietuviškus leidinius įvežti iš užsienio. Kaufmano teikimu Rusijos vidaus reikalų ministras Piotras Valujevas 1865 m. spalio 5 d. išleido įsaką, draudžiantį lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis Rusijos imperijos europinėje dalyje.
1873 m. sausio 2 d. buvo uždrausta įvežti iš užsienio ir platinti lietuvišką spaudą gotiškomis raidėmis.
Tik 1880 m. Rusijos Mokslų akademija išrūpino leidimą spausdinti kai kuriuos mokslo veikalus lietuvių kalba lotyniškomis raidėmis, bet jie negalėjo būti platinami Lietuvoje.
Pasipriešinimas spaudos draudimui ugdė anticarines nuotaikas, skatino nacionalinio išsivadavimo kovą, tautos vienybę. 

Spaudos draudimas (išsamiau):