GARLIAVOS  KRAŠTO  KNYGNEŠIAI

Jonas KIRLYS

 

Kazys Aglinskas gimė 1851 m. Girininkų k., Kauno apskr. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Mask­vos universitete studijavo farma­ciją. 1895 m. Garliavoje įsteigė vais­tinę, kur provizorium daug metų dirbo.

Carinės Rusijos priespaudos me­tais organizavo draudžiamų lietu­viškų raštų iš Prūsijos gabenimą ir platinimą Garliavos apylinkėje. Jam talkino žmona. Taip pat buvo plačiai žinomas kaip vaistininkas - gydyto­jas. Žmonių atmintyje jis atmenamas kaip malonus, mandagus, nuoširdus specialistas, inteligentas. Buvo au­kšto ūgio, liesas, žilais plaukais, laz­dele pasiramsčiuodamas vaikščiojo lėtai. Pasižymėjo tvirtu tautiniu nu­sistatymu. Bendravo su tautinio at­gimimo veikėjais - J. Basanavičiu­mi ir kitais. Mirė 1924 m. rugpjūčio 23 d. Kapas, deja, nerastas, nors turėtų būti Jonučių kapinėse.

Garliavoje jo vardu pavadinta gatvė (1990 m.). Prie namo Vytauto g. 22, kuriame jis gyveno, 1996-10-18 atidengta memorialinė lenta. Knygnešio, visuomenės švietėjo, vieno iš "Aušros" laikraščio steigėjo provizoriaus Kazio Aglinsko pa­vardė įrašyta stogastulpyje, pasta­tytame 1997-10-29 prie Garliavos bibliotekos (Vytauto g. 21) knygne­šių atminimui.

Domas Baltramiejus gimė 1875 m. Kuro k., Garliavos vis., Kauno apskr.

Savamokslis. Skaityti pats išmoko. Jo tėvai buvo Karpio baudžiauninkai. Mažas būdamas piemenavo. Draudžiamas lietuviškas knygas platino Kauno apylinkėse. Vėliau nusipirko Grigolio vienkiemį - 50 dešimtinių žemės.

Jurgis Jasaitis gimė 1861 m., Sta­naičių k. Garliavos vls., Kauno apskr. Už lietuviškos spaudos pla­tinimą ir lietuvybės gynimą okupan­tų buvo persekiojamas. Carinė ad­ministracija jam uždraudė įvažiuoti į Kauną, kartu su sūnumi Povilu me­tams buvo uždarytas į Kalvarijos kalėjimą. Daug kartų jį žandarai persekiojo: darė kratas, mušė. Pir­mojo pasaulinio karo metais atsidūrė vokiečių koncentracijos stovyklo­je. Nepaisydamas visų persekioji­mų ir teturėdamas nedidelį ūkį, vi­sus vaikus - 6 sūnus ir 3 dukteris - leido į mokslus. Mirė 1930 metais.

Jonas Staniulis gimė 1863 m. Puoderiškių k., Garliavos vis., Kauno apskr. Prisidengdamas  kan­kliavimu, draudžiamas lietuviškas knygas platino Garliavos apy­linkėse, nuveždavo jų  Kauno ku­nigų seminarijos klierikams. Mirė 1939 metais.

Kazimieras Šuškevičius gimė 1874 m. Garliavos vis., Kauno apskr. Mokėsi Veiverių mokytojų semina­rijoje. Iš jos 1891 m. pašalintas už lietuvišką veiklą. Jis - varpininkas, lietuviškos spaudos platintojas. Išvykęs į Petrapilį, palaikė ryšius su V. Kudirka ir "Varpu". 1903 m. įkūrė Mažaturčių lietuvių savitarpio pagalbos draugiją. 1904 m. buvo su­imtas, 1905 metais - antrą kartą areš­tuotas ir Vilniuje kalėjo iki 1905 m. spalio 17 d. Rašė į "Varpą", "Ūkininką", "Vie­nybę", "Vilniaus žinias", "Šaltinį" ir kitus leidinius. Parvažiavęs iš Pe­terburgo į tėviškę, kaimynams dali­jo atsišaukimus. Buvo įskųstas, 1904 m. liepos 14 d. jam užvedė bylą. Pa­rašė ir išleido knygas: "Baltarusiai ir jų tautinis atgimimas" (1909), "Trumpas pasakojimas apie bites ir medų" (1909), "Pagalbinė tarptau­tinė kalba" (1909). Mirė 1914 m. birželio 16 (29) Kaune.

 

                                                                                      Iš:  „Gimtinė“ Nr.12,  2003