DARAKTORIAI
 
Daugumą daraktorių yra savamoksliai ar baigę rusų pradžios mokyklą. Žymi dalis baigu­sių 1-3 klases. Keletas eksklierikų, vargoni­ninkų, giedorių. Vienas net septynių klasių. Tai bajoro sūnus, tėvo iš namų išvarytas, kam vedė paprastą mergaitę.
Daraktoriai buvo reikalingi tik žiemos me­tu. Mokslo pradžia - ganyt nustojus, pabaiga - ganyt pradėjus, t. y. nuo Visų Šventų iki Velykų. Todėl vasaromis vieni jų tarnavo, bandą ga­nė; kiti vertėsi vienu ar kitu amatu, jei savo žemės neturėjo. Daugelis jų platino draudžia­mas lietuviškas knygas bei laikraščius. Pa­laikydavo ryšius su knygnešiais. Dėl to ir va­saros bei žiemos pašaliniai verslai buvo lyg apsauga nuo rusų žandarų įtarimo.
Vėlybas ruduo. Galvijai kūtėse. Reikia vai­kams daraktoriaus. Nusamdo. Atlyginimas pagal susitarimą. Dažniausiai 10 rusų kapei­kų per savaitę nuo vaiko, ar natūra. Duoda­ma visas išlaikymas. Be to, įvairios dovanos -"gastinčiai".
Slaptoj lietuviškoj  mokyklėlėj dažniausiai 10-15 vaikų. Kartais 25 ir net 40, rečiausiai. Tai jau vėlesniais laikais. Butas. Kartais jis keičiamas iš vienos ūkininko gryčios į kitą. Rečiau vie­noj vietoj. Kitur daraktoriai pakiemiais ir mai­tinami. Suregistruotieji daraktoriai yra išdirbę 3, 5,12, 26 ir net 40 metų.
Skaityti mokė "bėabos" - šlebizavimo bū­du. Suaugę mokytoją vadindavo daraktoriu­mi, o vaikai - dėde ar dėdina (dėdiene).
Mokyklėlę lanko ne tik varguomenė, bet ir pasiturį. Rašymo, skaitymo ir 4 aritmetikos veiks­mų iki 1000, poterių bei giesmių išmokydavo dažnai per 2 metus. Vidury didelis stalas. Ap­link mokiniai. Kitokių baldų nėra. Jie sunku būtų paslėpti nuo žandarų.
Durys, lovos galas, lentelės, gripeliai, ra­šalas, žąsies (vėliau plieno) plunksnos, pieš­tukai, discipulka, pačių pasisiūti iš neliniuoto popieriaus lapų sąsiuviniai, elementoriai, mal­daknygės - buvo mokslo priemonės.
Daraktorius ir slapt. liet. mokyklų laikyto­jus rusų valdžia ir rusų mokytojai persekio­davo. Daromos ir kratos. Bet pasirodžius po­licijai, lietuviški elementoriai nuo stalų staiga dingdavo, o jų vietoj veikiai atsirasdavo ru­siškųjų ar šiaip knygelių arba plunksnų mai­šelis. Vadinas, vaikai pasamdyti plunksnų plė­šyti arba poterių mokytis. Kai kada vaikai slėp­davos užkrosny, kūtėse, palėpiuose. Pats daraktorius-ė tada vaidina svečią. Atsargesnie­ji iš pačių mokinių statydavo sargybas.
Ne visuomet išsisaugosi. Užtinka darak­torių bemokant slapta vaikus, - bauda iki 50 rubl. ir areštas. Baudą, žinoma, sudėdavo pa­tys tėvai. Bėdoje kartais pasisekdavo rusų žandarą "nulenkti" stipriomis vaišėmis.
Tėvai daraktoriais pasitikėdavo. Šie gi bus jų vaikų švietėjai, tikėjimo saugotojai ir lietuvybės kėlėjai. Kiti - net sąmoningi tautinės sąmonės žadintojai. (...)
Klausimai norintiems žinoti daugiau:
  1. Daraktoriaus išsilavinimas – 7 klasės. Tai daug ar mažai? Palyginkite.
  2. Eksklierikai – ką manote apie jų išsilavinimą?
  3. Ar įsivaizduojate slaptosios mokyklos mokymo priemones? Ko nežinote?
  4. Ar „metelinga“ priklauso prie daraktorinės mokyklos priemonių? Žr.GALERIJA
Vienas jų, Noreika Vladas, gimęs 1863 m. Pušliškių k., Gruzdžių v., baigęs čia pr. mokyklą, daraktoriaus darbą dirbo nuo 1903 metų Vaišnorių, Dimšių, Povilaičių, Račių k., Beržėnų dvare ir kitur. Pats naudodavos slaptais  lietuviškais raštais. Skaitė "Aušrą". Pamokų  metu skiepijo vaikams lietuvybę, o vakarais - suaugusiems. Už slaptą mokymą 2 kartus areštuotas. Būdamas viršaičio padėjėju, Steigiamojo Seimo reikalais važinėjo po valsčių.  Rašinė­davo į laikraščius.
 
Antrasis - Švagždytė-Miržvinskienė Elz­bieta, gimusi 1881 m. Karčiamų k., Radviliš­kio v., neturtingų bežemių šeimoj. Augo prie pa­motės. Tarnaudama pramoko rašyti, skaityti, skaičiuoti. Vietos kunigo sušelpta, baigia ru­sų pr. mokyklą ir atvažiuoja į Šiaulius tęsti mokslo. Susilpnėjus sveikatai, dėl sunkių gyvenimo sąlygų, išvažiuoja i kaimą mokyti vaikų. Sužinojusi rusų valdžia, uždraudžia jai toliau mokytis. Daraktorės darbą dirbo 26 metus. Mokė Karčiamų, Kaulinių, Šniūraičių, Mankiškių, Rukaičių, Birjočių, Gudelių k. Karo metu ir po karo, kol susitvarkė lietuviškos mokyklos, dirbo Radviliškyje. Mokinių turėjo 40-50, karo ir pokariniu laiku net 70. Ji jau mokė Lietuvos istorijos, darbelių. Vasarą tarnaudavo padiene darbininke. Iš knygnešių gautus raštus pati išplatindavo tarp ūkininkų. Bausta ir areštuota už slaptą vaikų mokymą. Neturtingus vaikus pati šelpdavo ir parsivesdavo i mokyklą.
Nepriklausybe džiaugdamiesi, turėtume atminti nors labiau pasižymėjusius anų laikų liaudies švietėjus. Kai kurie jų dar gyvi, senatvėje užmiršti, nebereikalingi, skursta. Tačiau jie – svarbūs šaltiniai spaudos draudimo gadynei nušvieti bei ano meto lietuviškam liaudies švietimui atminti.
 
„Daraktoriai“ išspausdinti „Gimtąjame krašte“.-1936.-Nr. 1-P.54-56. Perspausdinta iš „Vorutos“ 1997 Nr. 12.
        Mokytojas Vl.Trinka pateikia apibendrintą daraktoriaus ir daraktorinės mokyklos vaizdą. Sugalvokite iki dešimties klausimų, į kuriuos norėtumėte gauti atsakymus. PRIZAS -  už gerus klausimus.