Paminklai Lietuvos Knygnešiams ir Daraktoriams

Apolonijos Grybauskienės (gimusios 1924 m. Gilūšio kaime) prisiminimai apie senelį, knygnešį Motiejų Grybauską.

Buvau 4-5 metų, kai mirė mano senelis Motiejus Grybauskas. Pati jo neprisimenu, tačiau apie senelį pasakojo mano mama Ščerbavičienė-Grybauskaitė. Senelis turėjo 4 mergaites. Viena iš jų buvo mano mama. Jis vienas visam kaime mokėjo skaityti ir rašyti. Aplinkiniai žmonės ir ne tik aplinkiniai, bet ir iš tolimesnių kaimų, ateidavo pas senelį, kad perskaitytų laišką ar jį parašytų. Tuo metu daug lietuvių buvo išvažiavę į Ameriką ir iš ten rašydavo laiškus savo artimiesiems. Pats senelis buvo stalius, palyginti, apsiskaitęs, buvo bažnyčios komiteto pirmininkas. Jis staliaudavo ne tik namuose, bet išeidavo ir pas kitus žmones. Tai ir padėdavo jam, nežinant žandarams, nukeliauti net iki Tilžės ir iš ten parnešti lietuviškos spaudos.

Senelis išeidavo ir dažnai grįždavo net po keturių savaičių. Pareidavo pavargęs, apiplyšęs. Paprastai jis dėvėdavo tą pačią sermėgą, su kuria ir nufotografuotas. Ant pečių būdavo užsimetęs ubago tarbą, o rankose nešdavosi staliaus darbo įrankius – obliuką, kaltus ir kt. Parneštą spaudą slėpė mažo vaiko lopšyje ir rūsyje. Lopšys buvo su dviem dugnais, o rūsys buvo visas žemėje, išmūrytas iš akmenų. Šis rūsys yra ir dabar, tik be viršaus. Šiame rūsyje dar slėpėmės karo metais.

Mano senelis pirmas pradėjo Kietaviškių bažnyčioje lietuviškai poteriauti, naudojo lietuviškas maldaknyges, kantičkas, Aukso altorius. Senelis turėjo rankraščių, knygų. Dabar yra išlikusi viena maldaknygė. Pas jį atvažiuodavo Vievio vaistininkas Milančius ir kiti. Atvažiuodavo ir kunigų, ant kalno laužus kūrendavo. Vieną kalną net vadindavo Birutės vardu. Nuo šio kalno matosi visos Kietaviškių apylinkės. Jau minėjau, kad yra išlikusi viena jo maldaknygė, tačiau dalis lapelių nuplėšta, nematyti metų, bet giesmės joje parašytos kitaip. Mama pasakojo, kad spaudą perduodavo į Geibonis ir Vievio vaistininkui Milančiui.

Statant bažnyčią, reikėjo parvežti rąstus. Jis nuvažiavo į mišką, o ten užpuolė vilkai. Arklys pasibaidė, pradėjo bėgti, sudaužė vežimą. Iš vežimo liko tik pirmasis tiltas, ratai, kitaip sakant, pirmas krėslas. Taip senelis ir grįžo iš miško su vienu krėslu. Nukentėjo ne tik vežimas, bet ir senelis. Jis labai susimušė kojas. Jos ėmė gesti ir skaudėti. Sirgo apie 18 metų ir mirė. Mirė 1928 m. balandžio 24 dieną. Tuo metu Peliūnų kaime jau buvo parinkta vieta naujom kapinėm. Net apkapčiuota, tačiau vietiniai žmonės nesilaidojo. Tad senelis prašė, kad jį palaidotų pirmą. Prašymas buvo įvykdytas. Laidojant senelį grojo orkestras, bažnyčioje laikomos šventos mišios. Laidotuvės buvo labai iškilmingos. 1936 metais birželio 14 d. labai iškilmingai buvo atidengtas paminklas, kurį pastatė šaulių organizacija. Atidengiant paminklą, susirinkę žmonės ėjo su vėliavomis, apsirengę tautiniais rūbais, grojo orkestras. Dar ir aš pati jį atsimenu, nes buvau apsirengusi tautiniais rūbais ir nufotografuota prie paminklo.

Ant paminklo ir dabar yra toks užrašas:

Knygnešiui, lietuvybės žadintojui

Pirmam Kietaviškių šaulių būrio šauliui

A … A

Motiejui Grybauskui

Gyvenusiam nuo 1857 XII 26 iki 1928 IV 24

Kietaviškių šaulių būrys

1936 VI 14

Ramybė tau, garbingas lietuvi!

Vėliau, jau užėjus rusams, paminklas buvo nevalomas, užžėlė kerpėmis, bet kapas buvo prižiūrimas pastoviai. Kerpes nuo paminklo nuvalėm tik 1988 m., kai praėjo sovietizmo pavojus.

Mes išsaugojom vieną nuotrauką, kurioje senelis Motiejus Grybauskas nusifotografavo kartu su Vievio vaistininku Milančiumi. Nuotrauka daryta 1924 IX 7. Ant nuotraukos dar yra užrašas:

„Mes už brolius galvas dėjom

daug piktybių nugalėjom

Lietuvą vadavom“

Ši nuotrauka buvo rodoma 1938 metais Kauno karo muziejuje.

Tiesa, kitoje nuotraukos pusėje yra lotyniškas užrašas, kurį padarė vaistininkas Milančius, seneliui mirus. Kol kas šis užrašas neišverstas.

Pasakojimą užrašė Kietaviškių devynmetės mokyklos mokytoja Danutė Gudelienė, Gilūšio kaime, Trakų rajone, 1989 10 22.

P. S. Klebonas Mikalojus Novickis išvertė ant nuotraukos buvusį lotynišką užrašą (kiek tai buvo įmanoma):

„Du tautiniuoju, visuomeniniuoju Lietuvos karžygiu. Du veteranu einamojo ir pereitojo metašimčių... ir Motiejus Grybauskas, gyv. Gilūšių k... dar vyskupo Valančiaus dirmavotas Rumšiškėse, šio tikro karo metuose jo paties namuose apsilankiusių Dono Kazokų dar geru karišku šautuvu apdovanotasis už gražias (eiles) apie sunkius vargus eilinio kareivio buv. Rusijos, visapus vertas artimesnio pažinimo. Mirė 1928 m. IV 23-24 naktį Gilūšiuose ir pirmutiniuoju palaidotas senujose Kietaviškių kapinėse, klebono ir mano žodžiu nuoširdum palydėtas amžinatilsin.“

Artimieji teigia, kad užrašė pats Jurgis Milančius Motiejaus Grybausko mirties naktį.