Petras Ruseckas -  Nepriklausomos Lietuvos visuomenės veikė­jas, žurnalistas. Ypač pagarsėjo kaip rašyto­jas - istorikas. Surinko ir išleido atsiminimus apie knygnešius, bau­džiavos laikus, savano­rių žygius, vokiečių oku­paciją per Pirmąjį pasaulinį karą.

Gimęs kartu su „Aušra" 1883 metais, užaugo ir subrendo knygnešių gadynėje. Apie tai vėliau parašys, kad ši gadynė.....gali būti prilyginta prie didžiųjų kovų su

kryžiuočiais gadynės, nes kaip kryžiuočių, taip ir knygnešių gadynėje pasireiškė tvirtas mūsų tautos būdas, pasiryži­mas, nenugalima dvasia".

Šie bruožai būdingi ir pačiam Petrui Ruseckui. Sudėtingas, nelengvas buvo jo gyvenimas, ypač jaunystė. Bet P. Ruseckas visuomet būdavo ten, kur galėjo duoti daugiau­sia naudos nepriklausomybę atkuriančiai, o vėliau ir Nepriklausomai Lietuvai.

Peržvelkime chronologiška seka išdėstytus pagrindinius jo gyvenimo faktus.

 

1883 07 20 - gimė Baubliškių vienkiemyje (dabar Panemunėlio ap., Rokiškio raj.) nusigyvenusių bajorų šeimoje: tėvas - Karo­lis, motina - Eufrozinija Vrublevskaja. Vien­kiemio dabar nebėra - išnykęs.

1891  - aštuntus metus beeinant miršta abu tėvai. Ūkį perima giminaitis. Pradeda piemenauti.

1896  m. - su­laukęs 13 metų išvyksta į Molodeč­ną. Įsidarbina krau­tuvininko mokiniu.

1897 m. - per­sikelia į Rygą, pra­deda dirbti Eseno porceliano fabrike darbininku mokiniu.

1898  - pri­imamas junga pre­kybiniame laive „Jekaterinoslavl". Plau­kioja į Indiją, Ceiloną.

1901  - baigia plaukioti. Apsigyve­na Odesoje. Įsi­darbina lenkų biblio­tekoje knygiumi. Daug skaito, ypač istorines knygas. Savarankiškai mo­kosi. Eksternu baigia 4 gimnazijos klases. Dalyvauja Odesos lietuvių kolonijos „Rūtos" draugijos veikloje, kaip draudžiamų lietuviškų knygų platintojas. Tvarko į Odesą atsiunčiamą draudžiamą lietuvišką spaudą. Susipažįsta su Odesos universitete studijuojančiais ir taip pat už draudžiamos spaudos platinimą ištrem­tais lietuviais - M.Sleževičiumi, J. Rimša,  broliais Pranu ir Juozu Paršaičiais (J. Paršaitis - isto­rikas ir diplomatas J. Gabrys), mediku A Rymu, mokytoju J. Jasaičiu, M. Vasiliausku ir kt.

1903  - laikraštyje „Vienybė lietuvinin­kų" atspausdina pirmąją savo koresponden­ciją „Iš Odesos".

1904  - pašaukiamas į carinės Rusijos kariuomenę. Tarnauja Ufoje (Baškirstastane).

1904-1905  - tarnaudamas kariuome­nėje dalyvauja slaptoje karinėje revoliucinėje organizacijoje.

1905  - po revoliucijos pralaimėjimo, metų pabaigoje, vengdamas persekiojimo, dezertyruoja į Lietuvą, apsistoja Vilniuje. Čia susitinka su lietuviais, grįžusiais iš Odesos, susipažįsta su Povilu Višinskiu, Felicija Bortkevičiene ir kt. Išsirūpina dokumentus J. Jonikaičio pavarde.

1905  m. gruodžio mėn. - kartu su Pranu Paršaičiu, kaip Lietuvos valstiečių sąjun­gos (LVS) aktyvistai, išvyksta į Užnemunę platinti atsišaukimų ir steigti LVS kuopelių.

1906 01 05 - žandarai areštuoja netoli Kauno. Daugiau negu šešis mėnesius išlai­komas Kalvarijos kalėjime.

1906  m. birželio mėn. - išleistas iš kalėjimo toliau dalyvauja Lietuvos valstiečių sąjungos kūrime. Ruošia suvažiavimus, spausdina atsišaukimus, įsidarbina „Lietuvos ūkininko" redakcijoje. Susipažįsta su dr. K. Griniumi, lankosi jo tėviškėje.

1907 -  legalizuojasi. Gauna dokumen­tus savo - P. Rusecko pavarde.

1907  -  Alekso Mikaičio slapyvardžiu išspausdina apysaką „Prisikels..."

1908  -  išvyksta j Peterburgą. Bando stoti j universitetą. Išaiškėjus, kad tai buvęs dezertyras - areštuojamas.

..................(ieškokite tęsinio)