Paminklai Lietuvos Knygnešiams ir Daraktoriams

Vėliau jisai mokėsi Friburgo universitete, kuriame tuo metu studijavo nemažai lietuvių kunigų-švietėjų, kaip A.Civinskas, A.Narijauskas, J.Totoraitis, J.Matulaitis (būsimasis vyskupas).

1902 m. iš Šveicarijos A.Milukas atvyko į Tilžę, kur susitiko su laikraščių bei knygų leidėjais, tarėsi dėl jų platinimo bei Amerikoje leidžiamų knygų siuntos. Jaudinantis buvo jo susitikimas su Lietuvos knygnešių karaliumi J.Bieliniu, kurį pavadino "lietuviškuoju Garibaldžiu". Jiedu susitarė dėl Amerikoje leidžiamų knygų platinimo Lietuvoje.

Taikliai spaudos draudimo periodą vėliau apibūdino J.Maironis:

„Juk nuomonė mūsų, gražiausia viltis, maskolių mokyklose žūva...

Po visą Europą, visur atgimimas,

tiktai Lietuva - nelaiminga...

Užginta jai prosenių šventas liežuvis,

jai uždraustas mokslas ir raštas.

Net motinos vardą užmiršo lietuvis

Ir jam Lietuva - ne jo kraštas. Iš vargo jis bėga į svetimą šalį,

ar plaukia Atlanto marias. Ne auksas jį traukia:

mylėti jis gali tik savo žaliąsias girias.

Taip Burba pabėga, Basanius ir Šliūpas,

Milukas...ir daugel kitų.

Varguoliai ir ten nebe vygėse supas,

ilgėdamies savo kraštų...“

Tolimesnė Antano Miluko veikla tampriai susijusi su JAV. Didelis jo nuopelnas dar ir tas, kad jisai surinko, aprašė ir paskelbė unikalią medžiagą apie Amerikos lietuvių profesionalus, atsikėlusius į čia gyventi gydytojus, kunigus, amatininkus, apie lietuviškų draugijų kūrimąsi, parapijų steigimą, kultūrinę-visuomeninę veiklą. Tą sudaro dvi kapitalinės knygos: "Pirmieji Amerikos lietuvių profesionalai ir kronika" bei "Spaudos laisvės ir Amerikos lietuvių organizuotės sukaktuvės".

Ar esate pastabūs skaitytojai?

Dėmesio: A.Miluko gentainiai skiria Aloyzo Sušinsko atminimo prizą už gerą rašinį apie Miluką. Laukiame rašinių el.paštu: irkubi@gmail.com

1. Apskaičiuokite, kokio amžiaus buvo A.Milukas, kai pasirinko gyvenimo kelią. Kokios vertybės jam buvo svarbios?

2. Kodėl šiandien A.Milukas vertinamas kaip lietuviško žodžio gynėjas? Kaip galite įrodyti?

3. Kodėl J.Bielinį jis pavadino “lietuviškuoju Garibaldžiu”?

4. Parašykite 4-5 psl. rašinį apie A.Miluką, pasiremdami Maironio eilėmis arba jo paties atsišaukimu Pasaulinėje parodoje Paryžiuje.

Nežiūrint to, kad didesnę savo gyvenimo dalį A.Milukas praleido užsienyje, Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybė deramai įvertino jo nuopelnus tautai. 1931 m. pažymint Antano Miluko gyvenimo jubiliejų, paskirtas jam Vytauto III laipsnio ordinas. 1936 m., kaip buvusiam knygnešiui spaudos draudimo laikais, jam buvo paskirta pensija.

Visą gyvenimą jisai stengėsi dirbti Lietuvai ir į ją sugrįžti. Deja, iš jos išvykęs dar visiškai jaunas (20 metų) taip niekados ir nepamatė savo krašto. Tačiau jis visados širdyje nešiojosi ne tiktai jos vardą, bet gyveno tautos ir jos žmonių rūpesčiais, skaudžiai pergyveno Lietuvos bolševikinę okupaciją. Palaužtas senatvės ir ligų, Antanas Milukas tikėjo tautos atgimimu. Visą gyvenimą jis ėjo stačiais kalnais su Dievo ir tėvynės vardu širdyje ir visados liko ištikimas Nepriklausomybės idėjoms. Jo vardas ir darbai tebėra gyvi, kaip gyva tautos savimonė, pagarba ir amžinas atminimas tų, kurie pasiaukojo už gimtą žodį, nešdami jį per pavojus ir mirtį, ir kurie, kaip tiktai dėl šios priežasties, patys tapo nemirtingais.

Iš: Knygnešių krivulės No 8 (“Zanavykas”, 1991.11.06)