Jonas Šliūpas

 

JONAS ŠLIŪPAS
 
 
 
MANO TĖVAS—AUŠRININKAS
 
Jonas  Šliūpas buvo labai kontraversinė asmenybė. Dėl to, kad drįso jau prieš šimtą metų ir vėliau sakyti žmonėms tiesą į akis, kad drįso kovoti už lietu­viškumą, kad drįso išplėšti juos iš sulenkėjimo pavojaus — apie jį buvo prasimanyta daug nebū­tų ir išpūstų mitų. Nors J. Šliū­pas savo mąstymu niekuo nesis­kyrė nuo tuometinių kitų lais­vai galvojančių patriotų — dr. V. Kudirkos, dr. J. Basanavičiaus,  dr. S. Girėno-Zauerveino ir kitų — buvo apkaltintas ateizmu. Buvo jis laisvamanis kaip ir V. Kudirka, J. Basanavičius, bet kadangi vie­šai stojo kovon prieš lenkiškus dvasios skelbėjus, buvo baisiai puolamas. Dar ir šiais laikais jo draugai, lygiai kaip ir jo prie­šai, bando jį savo tikslams pa­naudoti, užmiršdami, kad J. Šliū­po gyvenimo didžiausias tikslas buvo ne toji jo laisvamanybė, bet jo bekompromisinė kova už lietuvybę, už lietuviškumą. Tik dabar Amerikoje, kaip ir Lietuvoje pasipylė straipsnių (se­selės vienuolės Virginijos Vyteli, kunigų Valatkos ir Burbulio, ir dr. Aleksandros Mauragis), pa­rodančių, kad J. Šliūpas buvęs neleistinai   kaltinamas   ateizmu.
Kas iš jūsų galėtų pasakyti, kad būtent J. Šliūpui kilo mintis leisti „Aušrą",  kad būtent jis sugalvojo šio leidinio pavadini­mą, kad būtent jis buvo di­džiausiu   „Aušros"   „stūmėju". Arba: ar žinote, kad J. Šliū­pas parašė ir išleido apie 80 knygų, redagavo bent septynis lietuviškus   laikraščius   (daugelį anais, spaudos draudimo laikais).
            Dar mažiau kas iš jūsų ga­lėtų užtikrinti, kad J. Šliūpas buvo pirmasis, kuris parašė Lietuvių literatūros istoriją  — („Lietuviszkieji Rasztai ir Rasztininkai") ir ją 1890 metais Tilžėje išleido.
Jis buvo Amerikos lietuvių veikėjas, pirmas ir vie­nintelis 1917 metais Stokholme vie­šai Amerikos lietuvių vardu pa­reiškęs lojalumą Lietuvos Tary­bai. Pirmasis Amerikoje pradė­jo žadinti lietuviškąjį susiprati­mą. Jis pirmasis lietuvis diplomatinėje plotmėje, 1918 metais Vašingtone pradėjęs kovą su lenkais, kuri tęsėsi visos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu. Pir­masis iš tų istorikų, kurie su­prato ir viešai paskelbė, kad Krė­vos Aktas tai ne sutartis tarp lietuvių ir lenkų, bet vienaša­liškas  Jogailos  apžadas.

 

J. Šliūpas pradėjo propaguoti bendros lietuvių — latvių vals­tybės idėją. Buvo pirmasis dip­lomatas atstovavęs nepriklauso­mą Lietuvą 1918 metais Vašing­tone. Londone, vėliau Latvijoje ir Estijoje; pirmasis Tartu mies­te pradėjo diplomatinius pasita­rimus su Sovietais dėl nepri­klausomybės   pripažinimo.
Dar norėčiau pridėti ir kitą „pirmasis" — J. Šliūpas buvo pirmasis lietuviškoje spaudoje pa­vartojęs   žodį   „knygnešys".
Prieš trejus metus Amerikoje įsteigiau „Aušrininko dr. Jono Šliūpo Archyvą", iki šiol surin­kau jau apie 200 istografijų, 1000 straipsnių   apie   J.   Šliūpą.
 
                                                                Vytautas  ŠLIŪPAS              
                                                                Knygnešių krivūlė No 7  (“Ave vita“, 1991.01.18)
        Kodėl apie Joną Šliūpą sūnus sako, kad jis buvo kontraversiška asmenybė?
        Ar esate pastabūs skaitytojai?
  1. Kuo skyrėsi aušrininkai nuo varpininkų? Kokius dar aušrininkus žinote? Raskite enciklopedijoje arba šiame CD. 
  2. Straipsnyje minimas Krėvos aktas (unija). Pasitikrinkite savo istorines žinias: nuo kada prasidėjo Lietuvos lenkinimas (autoriaus mintis)? 
  3. Kurie dr.J.Šliūpo nuopelnai jums dar nebuvo žinomi? 
  4. Iš ko supratote, kad  straipsnio autorius gyvena Amerikoje?
 
Dar Skaitykite "DR. J. ŠLIŪPAS APIE "AUŠROS" IDEALUS"
Dėkojame paminklo autoriui už fotografiją